You are welcome to our museum!

Start   »   Spotlight

Spotlight

Year:
Fotografija. Algirdas Kazragis su mama Ona (centre) ir močiute Ieva Būdiene prie namo Žaliojoje g., Telšiuose
Fotografija. Algirdas Kazragis su mama Ona (centre) ir močiute Ieva Būdiene prie namo Žaliojoje g., Telšiuose

Apie 1951 m. ŽAM GEK 36542

Šiemet, balandžio 28 d., sukanka 90 metų nuo poeto, dramaturgo, vertėjo Algirdo Kazragio gimimo. Gimė 1928 m. balandžio 28 d. Darbėnuose, Kretingos raj. Eilėraščius pradėjo rašyti būdamas 13 metų. Mokydamasis Telšių Žemaitės gimnazijoje redagavo gimnazijos sienlaikraštį „Laisvos valandos“, rinko tautosaką. Studijavo Vilniaus universitete. Kurį laiką mokytojavo Kretingalėje, vėliau įsidarbino Telšių laikraščio redakcijoje. Čia ir prabėgo trumpas, bet pilnas kūrybinių ieškojimų Algirdo gyvenimas. Jo kūrybinį palikimą sudaro išspausdinta brošiūra apie krikščionybės įvedimą Lietuvoje „Smurtu ir klasta“ (1966), kraštotyros apybraižos „Žemaičių kalneliais“ (1968), prozos vaizdelių rinkinys „Ką slepia gelmė: vaikystės vaizdeliai“ (1969); išversti iš rusų kalbos romanai: D. Dimovo „Pasmerktos sielos“ (1965), Š. Rankovičiaus „Girių karalius“ (1966), J. Lavrovo apysaka „Susitikimas su stebuklu“ (1967), R. Kimo „Vaiduoklių mokykla“ iš serijos „Drąsiųjų keliai“ (1970), periodinėje spaudoje publikuoti apsakymai, eilėraščiai, humoreskos, straipsniai, satyriniai vaizdeliai, pjesė „Žentelis“ (rinkinyje „Ilgi ilgi metai“, 1971). Ypač populiarus jo žemaitiškas kūrinys „Pjaun ba peilė, dor ba īlas“ arba eilėraštis apie Vaškė Ontė. Didžioji jo rankraštinio kūrybinio palikimo dalis saugoma Žemaičių muziejuje „Alka“. Mirė A. Kazragis 1969 m. balandžio 24 d. Telšiuose.
Apie šią kūrybišką asmenybę, gyvenusią sudėtingu laikotarpiu, daugiau skaitykite straipsnyje „Žmogus, norėjęs būti tiktai žmogumi“. Taip pat kviečiame aplankyti virtualią parodą „Poetą ir rašytoją Algirdą Kazragį (1928–1969) prisimenant“.

Parengė Loreta Norvaišienė, Irma Kontautienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Fotografija. Telšių miesto tarybos iškilmingas posėdis 1928 m. vasario 16 d.
Fotografija. Telšių miesto tarybos iškilmingas posėdis 1928 m. vasario 16 d.

Fotografas F. Kaplansky. Fotopopierius, kartonas. ŽAM GEK 42823

Žemaičių muziejus „Alka“, beje, vasario 16 d. minėsiantis ir savo 86-ąjį gimtadienį, pristato fotografiją, kurioje užfiksuotas Telšių miesto tarybos iškilmingas posėdis, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 10-mečio sukakčiai. Sėdi iš kairės: pirmas – Telšių burmistras Feliksas Milevičius, trečias – Aleksandras Tornau, penktas – Jonas Mikulskis, septintas – Paulius Gudzinskas, devintas (už stalo galo) – kunigas Tadas Budraitis.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Fotografija. Klaipėdos sukilimo dalyviai
Fotografija. Klaipėdos sukilimo dalyviai

Fotografas Maksas Ehrhardtas (Max Ehrhardt). 1923 m. Fotopopierius, ŽAM GEK 9540, F 431

Šiemet, sausio 15-ąją minime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 95-ąsias metines. Manoma, kad fotografijoje užfiksuoti raiti Klaipėdos sukilimo dalyviai iš Žemaitijos. Reverse fotosalono spaudas „Max Ehrhardt Kunstanstalt für Photographie MEMEL Libauerstrasse 20“.
1923 sausio 9-15 dienomis Klaipėdos krašte įvyko Lietuvos Respublikos vyriausybės per Lietuvos šaulių sąjungą ir Klaipėdoje įkurtą lietuvininkų Vyriausiąjį Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą organizuotas sukilimas prieš Klaipėdos kraštą valdžiusią Antantės šalių administraciją bei prancūzų karinę įgulą. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 d. prie Klaipėdos prefektūros. Šios karinės operacijos metu žuvo dvylika lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas. Sukilimas buvo laimėtas, o 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašius Klaipėdos konvenciją, Klaipėdos kraštas autonominiais pagrindais atiteko Lietuvos Respublikai.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Negatyvas. Prakartėlė Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje
Negatyvas. Prakartėlė Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje

Autorius Alfonsas Beresnevičius. 1991 m. Nespalvotoji fotografija, plastiko fotojuosta. 60x60 mm. ŽVM GEK 3210/157

Artėjant šv. Kalėdoms pristatome negatyvą, kuriame užfiksuota prakartėlė. Prakartėlė – Jėzaus gimimo gyvulių tvarte vaizdelis. Ji grynai simboliškai atvaizduoja pirmąjį Išganytojo atėjimą. Prakartėlėje visada būna Švč. Mergelė Marija, šventasis Juozapas ir pats Jėzus, būna piemenėliai, Trys Karaliai ir gyvuliai.
Plungėje gyvenantis fotomeninikas Alfonsas Beresnevičius muziejui patikėjo savo fotoarchyvą. Fotografuoti pradėjo 1958 m. Pirmose fotografijose fiksuotos įvairios žmonių gyvenimo akimirkos. Vėliau susidomėjo sakraline daile ir pakelių mažąja architektūra. Fotografavo 30 parapijų bažnyčių interjerų fragmentus. Keliuose Lietuvos muziejuose įamžino dailininkų sukurtus eksponatus. Su savo darbais dalyvavo įvairiose parodose Lietuvoje, Kanadoje, Italijoje, Japonijoje. Nuo 1996 m. A. Beresnevičius užrašinėja karių savanorių, partizanų, laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių prisiminimus. Surinkta medžiaga ir fotografijos sudėtos į kelias knygas: „Lietuvos laisvės kovos Žemaitijoje“ I ir II dalys, „Lietuvos laisvės armijos desantininkai Žemaitijoje: kovojusiems ir žuvusiems atminti“. A. Beresnevičiaus užfiksuota mažoji sakralinė architektūra pristatoma Žemaičių muziejaus „Alka“ kalendoriuje, išleistame 2016 m. Knygoje „Žemaitijos krašto skaudžios praeities įamžinimas“ pristatomas visas fotografo ir metraštininko darbas.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

 back