Pradžia   »   Muziejaus veikla   »   Virtualios parodos   »   Pasisveikinimas su Mykolu Kleopu Oginskiu (1765–1833). Kunigaikščiai Oginskiai ir jų dvarų paveldas

Pasisveikinimas su Mykolu Kleopu Oginskiu (1765–1833). Kunigaikščiai Oginskiai ir jų dvarų paveldas

2015-11-17

     Oginskiai – garsi didikų ir kunigaikščių giminė, apie 400 metų dariusi didelę įtaką buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lenkijos ir Lietuvos valstybės, toliau Respublikos) visuomeniniam, politiniam, kultūriniam gyvenimui.
     Viena ryškiausių šios giminės asmenybių – Respublikos valstybės bei visuomenės veikėjas, diplomatas, paskutinis LDK iždininkas, Tado Kosciuškos sukilimo vadovybės narys, Lietuvos valstybingumo idėjos puoselėtojas, kompozitorius, literatas – kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833). XIX a. pirmosios pusės įvykiai lėmė, kad M. K. Oginskiui ilgaamžę šlovę pelnė ne valstybinė ar visuomeninė veikla, o muzikinis palikimas: polonezai, mazurkos, maršai, romansai ir kt.
     XIX a. pradžioje atsiranda didžiojo kompozitoriaus ir valstybės veikėjo sąsajos su Žemaitija – Rietavo dvaras tampa M. K. Oginskio nuosavybe. Kunigaikštis čia lankydavosi retai – jo pagrindinė rezidencija buvo Zalesėje (dab. Baltarusija). Vėliau, nusivylęs caro Aleksandro I politika, M. K. Oginskis Rietavo valdas užrašė žmonai Marijai de Neri (1778–1851) ir vaikams, o pats visam laikui išvyko į Italiją.
     Rietavo dvaras suklestėjo XIX a. viduryje, puoselėjamas M. K. Oginskio sūnaus Ireniejaus Kleopo (1808–1863) ir anūko Bogdano (1848–1909). Jų iniciatyva šeimos rezidenciniame dvare pradėtos socialinės pertvarkos, pritaikytos naujausios mokslo ir technikos naujovės. Būtent čia pirmą kartą Lietuvoje prasidėjo elektrifikacijos istorija, įvesta pirmoji telefono linija, vyko pirmosios žemės ūkio parodos. Rietavas buvo svarbiu kultūros centru. Mirus B. Oginskiui, palikuonių neliko. Dvaro rūmų likimas tragiškas – 1926 m. jie buvo parduoti iš varžytinių, o po metų naujojo savininko Povilo Jurgaičio nurodymu nugriauti. Viename iš išlikusių dvaro architektūrinio ansamblio pastatų, kuriame veikė muzikos mokykla, šiuo metu įsikūręs Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus.
    Netoliese esantį Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes 1873 m. įsigijo jaunesnysis kunigaikščio I. K. Oginskio sūnus – Mykolas (1849–1902), įkurdamas čia grožiu ir kultūrine veikla garsėjusią rezidenciją. Be gausių ūkio ir technikos naujovių, šlovę šio dvaro šeimininkams pelnė švietėjiška, mecenatinė veikla. Kunigaikščiams Oginskiams Plungės dvaras priklausė iki Pirmojo pasaulinio karo. Nuo 1994 m. čia įsikūrė Žemaičių dailės muziejus.
     Kunigaikčių Oginskių giminė buvo sukaupusi įspūdingas meno kūrinių, medžioklės trofėjų, knygų kolekcijas, archeologijos ir numizmatikos rinkinius. Keičiantis Rietavo ir Plungės dvarų savininkams, Pirmojo pasaulinio karo bei 1940 m. nacionalizacijos metu, kilnojamojo turto vertybės išsibarstė po Lietuvos ir užsienio muziejus, archyvus, bibliotekas, pateko pas privačius asmenis, dalis buvo visiškai sunaikinta.
     1940 m. dalis meno turtų iš nacionalizuotų dvarų prieglobstį rado Žemaičių muziejuje „Alka“. Daugiausia Oginskiams priklausiusių meno vertybių pateko iš Rietavo, kur tuo metu laikinai jas saugojo Oginskių įpėdinių įgaliotas atstovas Jonas Ržašauskis. Kitą dalį buvusio Plungės dvaro turto muziejui 1957–1963 m. perdavė kunigaikščio M. Oginskio Plungės dvaro tarnautojo, siuvėjo Adolfo Daumanto dukra Marija Maliauskienė, taip pat šio dvaro orkestro muzikanto, kunigaikštienės M. Oginskienės turto Lietuvoje administratoriaus Jono Petkūno dukters įgaliotas Kazimieras Norkus bei kiti asmenys.
    Muziejaus rinkiniuose saugomi Oginskiams priklausę pasaulinio garso dailininkų F. X. Fabre‘o (1766–1837), A. Carracci‘o (1560–1609), G. F. Barbieri‘o-Guercino (1591–1666), J. B. Greuze‘o (1725–1805) tapyti paveikslai; italų skulptoriaus P. Romanelli‘o (1812–1887) „Jaunystė“ ir nežinomų autorių sukurti skulptūriniai objektai; XIX a. baldai, indai, rytietiški kilimai, kašmyriniai audiniai ir kt. Dalis meno vertybių eksponuojama muziejaus dvarų ekspozicijoje.
     Šioje parodoje, skirtoje M. K. Oginskio 250-osioms gimimo metinėms paminėti, pristatomi kunigaikščių Oginskių giminės portretai, Rietavo ir Plungės dvarų istoriją menančios fotografijos, XIX a. II pusėje išleisto M. K. Oginskio polonezų rinkinio titulinis puslapis, Rietavo ir Plungės dvaruose dirbusio siuvėjo rankraštis, rytietiškas kilimas, skulptūra, lektika, stalelis, porcelianinės lėkštės su Oginskių herbu ir monograma, stalinis laikrodis.
     Parodą rengė Ikonografijos poskyrio vyr. muziejininkė D. Lukšienė, Istorijos skyriaus vedėjas Raimondas Petrikas.

 atgal