Pradžia   »   Muziejaus veikla   »   Virtualios parodos   »   Sveiki sulaukę Šventų Kalėdų!

Sveiki sulaukę Šventų Kalėdų!

2017-12-22

     Virtualioje parodoje pristatoma senųjų kalėdinių ir naujametinių atvirukų kolekcija iš Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinių.
Šventinę nuotaiką kuria ne tik įžiebtos eglutės, bet ir meilę bei pagarbą spinduluojantys įrašai atviruke, kuris nuo pat savo atsiradimo buvo ir tebėra bendravimo priemonė. Parodoje eksponuojami 1902-1951 metais leisti atvirukai. Didelė dalis jų gauta iš kraštotyrininko Konstantino Bružo (1912-2005), gyvenusio Plungės raj., Žemaičių Kalvarijoje. Ši senųjų atvirukų kolekcija surinkta iš Žemaičių Kalvarijos gyventojų apie 1950–1970 m.
     Šių mažųjų spaudinių išliekamoji vertė mūsų krašto istorijos, kultūros, urbanistikos studijoms nenuginčijama. Atvirukų leidėjai naudojo meninę fotografiją, spausdino geriausiose to meto spaustuvėse, todėl gražiai apipavidalinti ir informatyvūs leidiniai turėjo paklausą. Ne ką mažiau informatyvi bei įdomi ir antroji atviruko pusė, ant kurios yra anų laikų užrašai, adresai, kur tas atvirukas buvo nukeliavęs, kokie linkėjimai gavėjui siųsti, kokie pašto ženklai užklijuoti, pašto spaudai, rašysena, rašymo stilius. Daugelis pirmą kartą pamatę atvirukų kolekciją pastebi, kad prieš šimtą su viršum metų darytų vaizdų kokybė pavydėtina ir šiomis dienomis.
     Pirmieji atvirukai pasirodė 1869 m. Austrijos–Vengrijos imperijos sostinėje ir buvo įteisinti, kaip pašto kortelė trumpam laiškui persiųsti. Naujovė greitai paplito įvairiose šalyse. Vokietijoje ji pavadinta Postkarte, Prancūzijoje – Carte Postale, Rusijoje – Открытое писмо (atvirlaiškis). Pirmieji iliustruoti atvirukai Rusijoje išleisti 1894–1895m. Lietuvoje pirmuosius atvirukus XIX a. pabaigoje išleido knygynų, dailės ir kanceliarinių parduotuvėlių savininkai. Spausdino juos Vokietijos, Švedijos, Rusijos bei Lenkijos spaustuvėse. Lietuvoje ant jų būdavo užspaudžiamas lietuviškas kalėdinis pasveikinimas. Laikantis Pasaulio pašto konvencijos reikalavimų, ankstyviausieji buvo leidžiami su prancūziškais pavadinimais. Vėliau rusų ir lenkų kalbomis. Atvirukai lietuvių kalba leisti po 1904-ųjų, panaikinus spaudos draudimą. Tuomet pradėjo kurtis lietuviškos knygų leidimo draugijos, ėmė veikti lietuviškos spaustuvės Vilniuje, Rygoje, Peterburge, Seinuose ir Kaune.
     Atvirukuose matomi žiemiški peizažai, idiliški šeimos vaizdai, įsimylėjėliai. Šventinius atvirukus, kaip ir šeimos dokumentus, fotografijas, žmonės kaupė, saugojo, brangino kaip šeimos puoselėtų draugystės ir giminystės ryšių istorinę atmintį.

     Parodą parengė Istorijos skyriaus vyr. muziejininkė Regina Bartkienė, virtualioje erdvėje įgyvendino muziejininkė-skaitmenintoja Loreta Norvaišienė.

ŽIŪRĖTI PARODĄ

 atgal