DĖMESIO! Nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. muziejus UŽSIDARĖ REKONSTRUKCIJAI. Tačiau kviečiame lankytis Žemaitijos kaimo ekspozicijoje (Malūno g. 5, Telšiuose).

Pradžia   »   Naujienos   »   ĮSIGYTI MAŽOSIOS PLASTIKOS KŪRINIAI PRIMINS ŽEMAITIJOS METUS

ĮSIGYTI MAŽOSIOS PLASTIKOS KŪRINIAI PRIMINS ŽEMAITIJOS METUS

ĮSIGYTI MAŽOSIOS PLASTIKOS KŪRINIAI PRIMINS ŽEMAITIJOS METUS

      Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius buvo paskelbęs Žemaitijos metais. Prisiminta 800 metų sukaktis, kai Žemaitijos vardas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje 1219 m. minimi du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas ir Vykintas).
     Ši jubiliejinė data sulaukė dėmesio bei įamžinimo lietuvių menininkų vizualaus meno darbuose, kurie labai svarbūs Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinių pagrindinėms kaupimo kryptims. 2020 m. pradžioje muziejuje parengtas ir Lietuvos kultūros tarybai pateiktas projektas „Kodas: Žemaitija. Lietuvos menininkų šiuolaikinio vizualaus meno darbų, sukurtų po 1990 metų, įsigijimas“. Juo siekta muziejaus rinkinius papildyti meno darbais, skirtais svarbiausioms Žemaitijos istorinėms datoms, įvykiams, reikšmingiems asmenims.
     Pavyko įsigyti keturių menininkų – Petro Barono, Romualdo Inčirausko, Linos Kalinauskaitės, Gedimino Žuklio – devynis kūrinius. R. Inčirausko medalis „Žemaitijai 800“ (2019 m.), L. Kalinauskaitės dvipusis medalis „Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose – 800 metų“ (2019 m.) ir Lietuvos monetų kalykloje nukaldintas to paties kūrinio variantas bei G. Žuklio medalis „Sutartis“ (2019 m.) skirti Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metinėms. Meno kūriniuose perteikiama ne tik žinia apie pirmąjį žemaičių paminėjimą, bet ir meniškai akcentuota Žemaitijos reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus, taip pat pažymėtas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236–1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusi kova su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose užtikrinant LDK stiprėjimą, apsaugant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo. Nors kūriniai dedikuoti tai pačiai progai, tačiau jų atlikimas, technologijos, požiūris į įvykį ir jo vizualinis perteikimas labai skirtingi. Šią tematiką profesionaliai papildo skulptoriaus P. Barono medalis „Durbė 1260 07 13“ (2010 m.). To paties autoriaus plaketėje „Telšē“ (2012 m.) simboliškai pavaizduota Žemaitijos sostinės – miesto ant septynių kalvų – pradžia. Žemaitijos religinės raidos tematiką įamžina P. Barono medalis „Povilas Sapiega“ (2013 m.), vaizduojantis Telšių bernardinų vienuolyno (1624 m.) fundatorių. Turime minčių šį kūrinį eksponuoti naujoje muziejaus ekspozicijoje Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos patalpose (buvusiame bernardinų vienuolyne).
      Rengiant projektą nepamiršome, kad Žemaitija – įvairiatautes tradicijas, religijas ir asmenybes apjungęs regionas. Suvokdami šio paveldo atminties išsaugojimo ir sklaidos svarbą bei rengdamiesi naujos žydų gyvenimo Žemaitijoje ekspozicijos kūrimui restauruotame Telšių ješivos pastate, įsigijome kūrinį judaistikos tematika. R. Inčirausko medalis „Elizaras Gordonas“ (2005 m.) skirtas ješivos vadovui E. Gordonui (Eliezer Gordon, 1840–1910), kuriam vadovaujant ši mokslo įstaiga tapo viena žymiausių Rytų Europos judaizmo dvasinių seminarijų, atminti. Ne tik Žemaitijai nusipelniusių ir svarbių asmenybių panteoną papildė P. Barono portretinis medalis „Mykolas Kleopas Oginskis. 1765–1833“ (2015 m.).
     Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Nuoširdžiai dėkoju menininkams padėjusiems „įtilpti“ į projekto finansinius rėmus, taip pat L. Kalinauskaitei, muziejui padovanojusiai dar vieną Lietuvos monetų kalykloje nukaltą medalį „Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose – 800 metų“.
     Neabejoju, kad naujieji eksponatai atras savo vietą muziejaus ekspozicijose.

Projekto vadovas Raimondas Petrikas

 

 atgal