Pradžia   »   Naujienos   »   KVIEČIAME APLANKYTI PARODĄ „ŽINGSNIAI Į LAISVĘ“

KVIEČIAME APLANKYTI PARODĄ „ŽINGSNIAI Į LAISVĘ“

KVIEČIAME APLANKYTI PARODĄ „ŽINGSNIAI Į LAISVĘ“

2015 metų kovo 11-ąją sukanka 25 metai, kai buvo priimtas Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Šiai progai skirtoje parodoje pristatome 200 metų istorijos tarpsnį – lietuvių tautos kelią į laisvę ir nepriklausomybę.

Paroda neatsitiktinai pradedama alegoriniu dailininko J. Stykos Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijai skirtu paveikslu – šios konstitucijos straipsnių idėjų pagrindu užsimezgė šiuolaikiškai suprantama nepriklausomybės idėja. 1794, 1831, 1863 m. sukilimai kilo dėl to, kad daug žmonių nenorėjo kęsti svetimos valdžios priespaudos, tikėjosi pagerinti savo socialinę–ekonominę padėtį, matyti savo Tėvynę laisvą. Šioje parodos dalyje eksponuojami sukilimų vadų, dalyvių – T. Kosciuškos, A. Gorskio, E. Pliaterytės – portretai, paveikslas „Raclavicų mūšis“, vaizduojantis sukilėlių susidūrimą su rusų kareiviais, sukilėlių bei jų priešų ginklai, sukilėlių dokumentai.
Sukilimų nuslopinimas nesustabdė laisvės siekio – lenkų ir lietuvių bendros valstybės prisiminimus carinės priespaudos sąlygomis palaipsniui ėmė keisti vienos lietuvių tautos politiniai siekiai. XIX a. – XX a. pradžioje vykusiame lietuvių modernios tautos formavimo ir politinio išsivadavimo procese svarbų vaidmenį suvaidino Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius (eksponuojame jo biustą), Jonas Basanavičius bei jo leista „Aušra“. Lietuvių tautinio judėjimo brandinti politiniai tautos savarankiškumo siekiai buvo vainikuoti Didžiajame Vilniaus Seime suformuluotu Lietuvos autonomijos reikalavimu. Šį istorinį momentą parodoje mena Alsėdžių atstovų minėtame Seime fotografija.
Tarpukario nepriklausomos Lietuvos pirmuosius žingsnius parodoje pristato Lietuvos Valstybės Tarybos Prezidiumo 1918 11 11 d. kreipimasis į gyventojus nurodantis, kaip turėtų būti pradėtos formuoti valstybinės institucijos, raginantis ginti Lietuvą. Dailininkų S. Sidabro ir Č. Kontrimo darbuose užfiksuoti Nepriklausomybės kovų dalyviai, jų pasiaukojimą bei vieną svarbesnių tarpukario Lietuvos pasiekimų – Klaipėdos krašto prijungimą – įamžina eksponuojami medaliai, diplomas. Deja, bet džiugų lietuvių karininko, 1939 m. įžengiančio į išlaisvintą Vilnių, įsitikinimą atnešant vilniečiams „(...) ramybę ir laisvą gyvenimą“ (citata iš eksponuojamo atvirlaiškio), temdo žinojimas apie greitą sovietinę okupaciją bei raudonojo teroro baisumus simboliškai įamžintus parodoje pristatomame dailininko V. Meškėno darbe „Bolševizmo palikimas“.
Nuo 1918 m. Vasario 16-osios iki 1990 m. Kovo 11-osios praėjo 72 metai. Iš jų tik 22 metai nepriklausomi. 50 metų tęsėsi okupacija. Dalis Lietuvos gyventojų buvo priversti pasirinkti „(...) juodą darbą dirbti. Kaip ten bus, taip, bet tikrai geriau, negu būtų buvę sovietų globoje“ – išeivių likimą. Eksponuojami išeivijos veikėjų atvirlaiškiai, dokumentai. Kita Lietuvos dalis naikinimą, trėmimus ir deportacijas, tautos dvasios luošinimą pasitiko ginkluota partizanine kova, ją pakeitė dvasinė rezistencija. Vėl atsirado knygnešiai, pogrindinė spauda. Žmones, tiek okupuotoje Lietuvoje, tiek tremtyje, palaikė gyvas tikėjimas, tautinė savimonė, viltis, aukos prasmės supratimas. Šiuos žingsnius į laisvę sibolizuoja eksponuojami Žemaitijos partizanų dokumentai, jų žeminių vietose rastos maldaknygių liekanos, šovinių gilzės; politinių kalinių, tremtinių darbai paženklinti tautine ir religine simbolika; laisvą žodį bandžiusi skleisti „Katalikų bažnyčios kronika“ bei atgimusi „Aušra“, Atgimimo laikotarpio periodika; apie brangią laisvės kainą primena eksponuojami Sausio 13-osios atminimo medalis ir liudijimas. Parodą užbaigia plakatai–kvietimai raginantys dalyvauti 1991 m. vasario 9 d. apklausoje – plebiscite, užtvirtinusiame Kovo 11 d. aktą. Plebiscite už laisvą ir nepriklausomą Lietuvos respubliką pasisakė daugiau kaip 90 proc. iš visų dalyvavusiųjų apklausoje.
Į Kovo 11-ąją ėjome prisimindami savo istorines šaknis, nesunaikintą Vasario 16-osios gyvybingumą, pagerbdami ir įamžindami okupacijos aukas.

Paroda veiks iki 2015 m. balandžio 26 d.

 

 atgal