Pradžia   »   Naujienos   »   MUZIEJUS ĮSIGIJO DVIEJŲ ASMENYBIŲ ARCHYVUS

MUZIEJUS ĮSIGIJO DVIEJŲ ASMENYBIŲ ARCHYVUS

MUZIEJUS ĮSIGIJO DVIEJŲ ASMENYBIŲ ARCHYVUS

     2016 m. pabaigoje parengtas projektas „Muziejinių vertybių įsigijimas Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkiniams“ sulaukė Lietuvos kultūros ministerijos bei Lietuvos kultūros tarybos finansavimo ir šiuo metu jau baigiamas įgyvendinti. Projekto vadovas – Istorijos skyriaus vedėjas Raimondas Petrikas. Užsibrėžtas tikslas – įsigyti Lietuvos valstybės atkūrimo istorijai bei Telšių krašto visuomeninės, kultūrinės ir ekonominės raidos istorijai svarbias muziejines vertybes ir jomis papildyti muziejaus rinkinius, ekspozicijas.
     Šiemet pasitaikė išskirtinė galimybė į Telšius susigrąžinti knygrišio, Lietuvos mėgėjų teatro, Telšių visuomeninio veikėjo Felikso Milevičiaus (1883 m., Telšiai – 1965 m., Telšiai) archyvą (tiksliau, pas privatų asmenį išlikusią jo dalį). Šio telšiškio veikla svarbi ne tik mūsų miestui, bet reikšminga ir nacionaliniu lygmeniu. 1900 m. F. Milevičius įgijo knygrišio profesiją. Po 1905 m. dirbo šv. Kazimiero draugijos knygyno Telšių skyriaus vedėju, vėliau įsteigė privatų knygyną. 1907 m. Telšiuose su bendraminčiais surengė pirmąjį lietuviškų spektaklių vakarą. Nuo tada aktyviai dalyvavo scenos mėgėjų rengiamuose vakaruose: režisavo, vaidino, griežė, dainavo. 1910 m. jo iniciatyva Telšiuose įkurtas „skrajojantis knygynėlis“, kuris vėliau išaugo iki „Kanklių“ draugijos bibliotekėlės, turėjusios per 2000 knygų. Su kitais 1916 m. Telšiuose įkūrė scenos ir dailės mėgėjų draugiją „Kanklės“, iki 1924 m. jai vadovavo. Ne vieną kadenciją dirbo Telšių miesto burmistru, burmistro padėjėju. Jo burmistravimo laikotarpiu suaktyvėjo ne tik kultūrinis, bet ir ekonominis gyvenimas: nutiestas geležinkelis Telšiai–Kretinga, pastatyta geležinkelio stotis, elektrinė, kurhauzas, atidaryta amatų mokykla. 1942–1947 m. vaidino profesionaliame Žemaičių dramos teatre Telšiuose.
     Vykdant projektą Žemaičių muziejus „Alka“ iš privataus asmens, gyvenančio Vilniuje, įsigijo 200 vienetų muziejinių vertybių. Tai F. Milevičiui priklausę ar su šia asmenybe susiję XIX a. pab. – XX a. 7 deš. rankraščiai, dokumentai, fotografijos, spaudiniai. Archyvą sudarančios vertybės ne tik labai svarbios Telšių istorijai, atskleidžia, iliustruoja iki šiol menkai žinotus faktus, bet ir susijusios su nacionalinio lygmens reikšmingais istoriniais įvykiais. Ypač unikalūs 1915–1919 m. dienoraščiai, kuriuose F. Milevičius užfiksavo to meto Telšių krašto aktualijas. Didelė retenybė autentiškas 1928 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukakčiai skirtas plakatas, kabėjęs Telšiuose, F. Milevičiaus knygyne. Kitos vertybės pristato F. Milevičiaus asmenybę, nepriklausomos Lietuvos laikotarpio visuomeninę, kultūrinę, politinę, ekonominę raidą Telšiuose. Įsigyti eksponatai sudarys formuojamo F. Milevičiaus archyvo pagrindą (iki šiol turėta labiau pavienė, atsitiktinė medžiaga), savo ikonografine bei informacine reikšme svariai papildė muziejaus rinkinius. Eksponatus panaudosime kuriamose naujose muziejaus ekspozicijose, parodose, publikacijose.
     Kadangi projekto vykdymui buvo skirta ne visa reikiama suma, dalis su F. Milevičiumi susijusios medžiagos muziejui buvo geranoriškai padovanota.
     Ir tai ne vienintelė dovana muziejui. Projekto vykdymo metu užsimezgusi draugystė davė savo vaisių – tas pats privatus asmuo Žemaičių muziejui „Alka“ padovanojo (už ką nuoširdžiai dėkojame) Žemaitijos kraštotyrininko, literatūrinio gyvenimo žinovo, mokytojo, publicisto Juozo Normanto (1922 m., Užluobės km., Skuodo r. – 2012 m., Vilnius) archyvą. J. Normantas studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, baigė Vilniaus pedagoginį institutą bei Vilniaus universitetą. Mokytojavo Aukštaitijos, Mažeikių rajono, Telšių, Vilniaus mokyklose. Dirbdamas Telšiuose įsitraukė į kraštotyrinį darbą – ėmėsi tyrinėti Žemaičių krašto praeitį, žymių žmonių gyvenimą ir darbus. 1965 m. pradėjo rašytojos Žemaitės gyvenimo tyrinėjimus, ieškojo rašytojos K. Praniauskaitės tėviškės; rinko prisiminimus apie Džiuginėnų ir Šaukėnų Gorskius, dailininką, žemaičių liaudies meno tyrinėtoją J. Perkovskį bei jo artimuosius, apie Džiuginėnų ir kitus Žemaitijos dvarus, 1863 m. sukilimo dalyvius, Žemaičių vyskupą M. Valančių ir jo gimines. Užrašė A. Baranausko brolio sūnaus atsiminimus. Rinko kraštotyrinę medžiagą apie Vydūną, Šatrijos Raganą, V. Mačernį, Didžiojo Vilniaus Seimo atgarsius Alsėdžiuose, telšietį F. Milevičių ir jo įkurtą „Kanklių” draugiją, Rietavo kunigaikščius Oginskius, žydų tautybės žmonių gelbėjimą vokiečių okupacijos metais, žemaičių bibliofilą daktarą Kazį Pemkų, XIX a. pabaigos–XX a. pradžios mokyklas, Telšių, Skuodo gimnazijas ir kt.
     J. Normanto archyvą sudaro 347 vienetai įvairios medžiagos. Tai kraštotyrininko surinktos 1918 m. – XX a. 9 deš. fotografijos, rankraščiai, dokumentai, mašinraščiai; didelę archyvo dalį sudaro įvairūs paties J. Normanto kraštotyriniai darbai, straipsniai, užrašyti atsiminimai, kopijos bei kita medžiaga. Šios kilnojamosios kultūros vertybės muziejui svarbios, nes suteikia naujos ikonografinės ir faktinės informacijos apie tarpukario Telšių lietuvių ir žydų gimnazijas, dvarininkus Bytautus, Šiukštas ir kt., susijusios su rašytoja Žemaite, poetu V. Mačerniu, žydų gelbėtoju J. Straupiu. Dalis vertybių taps eksponatais, kita dalis bus saugoma muziejaus bibliotekoje.

F. Milevičiaus 1915–1919 m. dienoraščiaiF. Milevičiaus dienoraščio fragmentas
F. Milevičiaus gyvenimo aprašymo ištraukaTelšių žydų „Javnės“ mergaičių gimnazijos pamokų ir pridedamų pareigų suskirstymo bylos lapas (iš J. Normanto archyvo)


Projektą finansavo:

    

 atgal