Pradžia   »   Naujienos   »   NAUJA VIRTUALI PARODA

NAUJA VIRTUALI PARODA

NAUJA VIRTUALI PARODA

     2019 metais minime Žemaitijos vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-ąsias metines. Žemaitijos istorija neatsiejama nuo žemaičių kalbos (tarmės). Šioje parodoje pristatome dalį muziejaus senųjų spaudinių fonde išlikusių žemaitiškų knygelių. Prie žemaičių tarmės susiformavimo ir įsitvirtinimo labai prisidėjo XVIII–XIX a. žemaičių inteligentai Dionizas Poška, Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Laurynas Ivinskis ir kiti. Labai nedaug trūko, kad Lietuvos valstybinė bendrinė kalba būtų formuojama žemaičių tarmės pagrindu, tačiau vis dėlto buvo pasirinkta vakarų aukštaičių tarmė.
     Žemaičių muziejaus „Alka“ senųjų spaudinių fonde sukaupta per 2000 vnt. lietuviškų leidinių žemaičių tarminiu pagrindu. Didžiausias literatūros rinkinys – Vyskupo M. Valančiaus ir jo aplinkoje dirbusių dvasininkų – Vincento Juzumo, Jeronimo Račkausko, Antano Savickio, Kazimiero Skrodzkio, Felikso Vareikos ir kt. katalikiško turinio knygelių autorių, gyvenusių ir kūrusių žemaičių krašte.
     Iš pirmo žvilgsnio šių knygelių kalba atrodo esanti netaisyklinga, pilna svetimžodžių, bažnytinių frazeologizmų, naudotąsi lenkiška abėcėle. Tačiau turime neužmiršti, kad prieš daugiau kaip pusantro šimto metų mūsų proseneliams šios knygelės buvo vienintelis rašto, krikščionybės tiesų ir istorijos mokslo šaltinis, atspausdintas jų pažįstama šnekamąja kalba. Nedidelio formato ir apimties knygelės, taupant ir apsaugant nuo sunykimo buvo po kelias įrišamos į vienus odinius viršelius (konvoliutus).
     Šie eksponatai į muziejų pateko etnografinių ekspedicijų metu 1958–1990 metais iš Telšių, Alsėdžių, Plungės. Daug senųjų spaudinių fondo leidinių 1970–1990 m. surinko ir perdavė muziejui kraštotyrininkas Konstantinas Bružas iš Žemaičių Kalvarijos.
     Virtualią parodą parengė vyr. muziejininkė Regina Bartkienė ir muziejininkė-skaitmenintoja Loreta Norvaišienė.

ŽIŪRĖTI PARODĄ

 atgal