DĖMESIO! Nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. muziejus UŽSIDARĖ REKONSTRUKCIJAI. Tačiau kviečiame lankytis Žemaitijos kaimo ekspozicijoje (Malūno g. 5, Telšiuose).

Pradžia   »   Naujienos   »   NAUJA VIRTUALI PARODA

NAUJA VIRTUALI PARODA

     XIX a. pab. Telšiai tampa svarbiu ekonominiu ir kultūriniu centru. Miestui augti ir klestėti didelės reikšmės turėjo nuo seno Telšiuose gyvenusi gausi žydų bendruomenė. Jos nariai harmoningai įsiliejo ir aktyviai dalyvavo miesto kultūrinėje, ekonominėje bei politinėje veikloje. Labiausiai Telšių vardą pasaulyje išgarsino XIX a. pab. įkurta Ješiva – aukštoji (universitetinė) žydų rabinų mokykla. Po pirmojo pasaulinio karo ji tapo viena geriausių pasaulyje. Joje tobulinosi net praktikuojantys rabinai iš Anglijos, JAV, Urugvajaus, Pietų Afrikos, Vengrijos ir kitų šalių. Prie Telšių Ješivos veikė religinė mergaičių gimnazija „Javne“ ir mokytojų seminarija. Taigi Telšiai tuo metu pasaulyje buvo žinomi kaip pasaulinės šlovės žydų dvasinis centras. Deja, 1941 m. turtingas ir įvairus Telšių žydų bendruomenės gyvenimas nutrūko. Hitlerio nacistinis užgrobtų šalių tautų fizinio sunaikinimo planas buvo pražūtingas žydų tautai. Lietuva neteko 90 procentų žydų tautybės gyventojų. Iš esmes nustojo gyvuoti Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenės, tačiau išliko istorinė atmintis bei kultūrinis paveldas. Vienas iš išlikusių žydų kultūros objektų yra fotografija.
     Telšių fotografijos istorijoje žymią vietą užima žydų tautybės fotografai. 1860 m. pirmąją foto ateljė mieste įregistravo vietinis žydas laikrodininkas Chaimas Arensonas. Archyviniuose šaltinuose minimi Telšiuose turėję savo paviljonus fotografai Leiba Mejeris Lebenšteinas, Faivušas Liuckas, Chaimas Arensonas, Joselis Kaplanas. Nuo XX a. 3-jo dešimtmečio aktyviai reiškėsi jauni fotografai Volfas Šabselbanas, Fišelis Boruchovičius, Heršė Leibovičius. Jie sėkmingai konkuravo su lietuviais, kadangi buvo puikūs savo amato žinovai. Vieno žymiausių Telšių fotografų – Chaimo Kaplanskio įkurtoji ateljė veikė daugiau nei pusę amžiaus, vien šiai šeimai priklausė 47 metus (1894-1940). Net trys Kaplanskio vaikai tapo profesionaliais fotografais.
     Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomas gausus Telšių fotografų žydų kūrybinis palikimas. Vien Kaplanskių šeimos fotografinį palikimą sudaro portretinės, grupinės, vinječių, vaizdų nuotraukos ir unikalus fotosalone fotografuotų stiklinių negatyvų rinkinys. Fotografų Kaplanskių palikimas yra svarbi miesto istorijos ikonografinė medžiaga, menanti krašto istoriją ir kultūrą, o tame tarpe ir Telšių žydų bendruomenės gyvenimą. Reikšminga tiek lietuviams, tiek žydams visos Europos kultūros paveldo kontekste.
   Parodą parengė muziejininkė Marina Petrauskienė, virtualioje erdvėje įgyvendino muziejininkė-skaitmenintoja Loreta Norvaišienė.

ŽIŪRĖTI PARODĄ

 atgal