Pradžia   »   Naujienos   »   PARODA „DAILININKUI LEOPOLDUI ANDRIJAUSKUI –150“

PARODA „DAILININKUI LEOPOLDUI ANDRIJAUSKUI –150“

PARODA „DAILININKUI LEOPOLDUI ANDRIJAUSKUI –150“

     Leopoldas Petras Andrijauskas (lenk. Leopold Piotr Andrzejewski) gimė 1868 m. lapkričio 26 d. Kentralių dvare (Telšių apskritis). Dvarininkų Engelberto Andrijausko (1829–1919) ir Malvinos Černiauskaitės-Andrijaukienės (1839–1925) sūnus. Jis, kaip ir dauguma bajorų atžalų, pradžios mokslo sėmėsi namuose, o 1882-aisiais, eidamas penkioliktuosius metus, įstojo į Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) realinę mokyklą, kurią baigė 1888 m. 1889–1890 m. L. Andrijauskas studijavo Peterburgo dailės akademijoje. Netrukus, 1891 m., studijas tęsė Miunchene, kur tais pačiais metais pelnė apdovanojimą vienoje šiame mieste vykusioje parodoje. Šešeri metai Miunchene padarė bene didžiausią įtaką jo kūrybai, deja, šis laikotarpis L. Andrijausko biografijoje žinomas labai miglotai.
     1897 m. L. Andrijauskas išvyko į Paryžių. Tais pačiais metais „Nepriklausomųjų“ salone eksponavo savo paveikslus „Rytas“ ir „Žiema“. 1898 m. gegužės mėnesį tame pačiame salone kartu su draugu ir kolega K. Duninu-Markevičiumi atidarė parodą, kurioje buvo penki L. Andrijausko peizažai. Kitas dailininko biografijos etapas – 1898–1906 m. – susijęs su Varšuvos meniniu gyvenimu. Varšuvos A. Kryvulto salone jis dalyvavo penkiose parodose: 1900 (dviejose), 1901, 1902 ir 1906 metais. 1913 m. įstojo į lenkų kraštotyrininkų draugiją Varšuvoje.
     Maždaug apie 1906 m. L. Andrijauskas grįžo į Lietuvą ir apsistojo tėvo name Palangoje, kur ne tik tapė, bet ir dirbo grafo Felikso Tiškevičiaus dvaro sodininku. 1907 m. tėvas pavedė sūnui valdyti Kentralių dvarą. Vėliau, 1910 m., jis visam laikui apsistojo Siraičiuose, vasaromis dažnai kurdavo Palangoje. Domėjosi gimtojo krašto materialinės ir dvasinės kultūros palikimu, archeologija, etnografija; buvo vienas iš Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios varpo fundatorių, rėmė „Alkos“ muziejaus statybą; 1940 m. dalyvavo muziejuje surengtoje meno parodoje.
     Dailininkas išvengė tremties, gyveno Siraičiuose iki 1947 m. Paskutines dienas praleido vienišas Telšių ligoninėje. Mirė 1947 m. spalio 10 d. Amžinam poilsiui atgulė Telšių kapinėse, šalia savo tėvų Engelberto ir Malvinos Andrijauskų.
     Muziejuje saugomas Siraičių dvaro archyvas (manytina, tik nedidelė jo dalis) neleidžia labiau pažinti L. Andrijausko gyvenimo kelio sekos, plačiau suvokti jo estetines pažiūras, nuostatas. Toks pat keblus ir dailininko kūrybos tyrinėjimas, nes neabejotinai didžiausia jo kūrinių dalis yra nežinoma. Jie galėjo būti išblaškyti, sudegę dvarą ištikusio gaisro metu arba patekę į nežinomas kolekcijas.
     Nėra tiksliai žinoma, ar dailininkas tapė figūrines kompozicijas, natiurmortus ar kitokio žanro kūrinius, nes išlikę darbai – peizažai ir portretai. Tik keli iš L. Andrijausko paveikslų tapyti ant drobės, kiti – ant faneros ar kartono, priklijavus popierių, retsykiais drobę. Menotyrininkai jo kūrybą vertina kaip nevienalytę, netelpančią į vieno stiliaus rėmus, nes ją formavo skirtingos Peterburgo, Miuncheno mokyklų tradicijos. Pastebima carinės Rusijos meniniame gyvenime vyravusios realistinės peredvižnikų dailės įtaka, peizažuose juntama impresionizmo kryptis, glaudžiai besisiejanti su romantizmo, neoromantizmo pasaulėjauta, portretuose įžvelgiama nuo akademistinės manieros iki sekimo puantilistinės technikos principais.
     Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomi trisdešimt septyni L. Andrijausko tapybos darbai, iš jų šešiolika eksponuojama šioje parodoje, dar devynis galite išvysti muziejaus ekspozicijose. Parodoje taip pat pristatomi bajorų Andrijauskų gyvenimo akimirkas menantys Siraičių dvaro dokumentai, žemės planas, koklių fragmentai, fotografijos, dvare kabėjęs paveikslas. Parodą papildančios fotografijų kopijos – iš Lenkijos nacionalinės bibliotekos skaitmeninių vaizdų portalo polona.pl.
     Parodos kuratorius – Istorijos skyriaus vedėjas Raimondas Petrikas.

 atgal