DĖMESIO! Nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. muziejus UŽSIDARĖ REKONSTRUKCIJAI.

Pradžia   »   Naujienos   »   Sofijos Tyzenhauzaitės atsiminimai, istoriniai romanai lietuviškai – internete

Sofijos Tyzenhauzaitės atsiminimai, istoriniai romanai lietuviškai – internete

 Mėgstate skaityti istorinius romanus, atsiminimus, o gal domitės Lietuvos XIX a. grožine literatūra, parašyta užsienio kalbomis, norite daugiau sužinoti apie vieną iš pirmųjų istorinės Lietuvos moterų rašytojų Sofiją Tyzenhauzaitę de Šuazel-Gufjė? Sakote, kad taip. Tada naršyklėje surinkite interneto svetainės „Žemaičių žemė“ adresą www.zemaitiuzeme.lt ir šio leidinio titulinio puslapio „Meniu“ juostoje pamatysite skyrių „Sofija Tyzenhauzaitė ir jos kūrybinis palikimas“. Čia rasite Sofijos Tyzenhauzaitės kūrinių elektroninę biblioteką, kurioje yra paskelbtos keturios šios rašytojos knygos, jau išvestos į lietuvių kalbą. Tai jos atsiminimai („Reminiscencijos), išspausdintos 1862 m., bei trys istoriniai romanai: „Lenkai Santo Dominge, arba Jaunoji kreolė“ (1818 m.), „Vladislovas Jogaila ir Jadvyga, arba Lietuvos sąjunga su Lenkija“ (1824 m.) ir „Halina Oginskytė, arba Švedai Lenkijoje“ (1831 m.).

S. Tyzenhauzaitė knygas rašė ir leido prancūzų kalba (iš viso yra išspausdintos 8 jos knygos). Į lietuvių kalbą jas 2004 m. pradėjo versti Regionų kultūrinių iniciatyvų centras (RKIC). 2004 m. jis išleido šios autorės „Reminiscencijas“, o 2006 m. – istorinį romaną „Halina Oginskytė, arba „Švedai Lenkijoje“ (abiejų knygų vertėjas į lietuvių kalbą yra Virginijus Baranauskas). 2020 m., įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotą projektą „Sofijos Tyzenhauzaitės kūrybinis palikimas – lietuviškai internete“ sklaidai internete buvo parengtos ir internete paskelbtos minėtos 2004 ir 2006 m. išleistos jos knygos ir 2020 m. iš prancūzų į lietuvių kalbą užbaigti išversti dar du šios rašytojos istoriniai romanai – „Lenkai Santo Dominge, arba Jaunoji kreolė“ ir „Vladislovas Jogaila ir Jadvyga, arba Lietuvos sąjunga su Lenkija“ (vertėjas V. Baranauskas).
RKIC projektą įgyvendino, S. Tyzenhauzaitės gyvenimo ir kūrybos tyrimus vykdė bendradarbiaudamas su Rokiškio krašto muziejumi, Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, Žemaičių muziejumi „Alka“, Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia“, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionaline M. Mažvydo biblioteka. Tyrimai buvo vykdomi tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse. Jų metu surinkta informacija buvo susisteminta, apibendrinta, parengta sklaidai ir paskelbta jau minėtos interneto svetainės „Žemaičių žemė“ skyriuje „Sofija Tyzenhauzaitė ir jos kūrybinis palikimas“. Čia rasite ir tekstus apie S. Tyzenhauzaitės gimines bei artimuosius, o minėtoje elektroninė bibliotekoje – ir Lietuvos bei užsienio šalių bibliotekose, muziejuose iki šiol rastų S. Tyzenhauzaitės knygų, išleistų originalia prancūzų kalba, el. kopijas. Yra viešinamas ir aktualių straipsnių, paskelbtų apie šią rašytoją internete, interaktyvus sąrašas, kelių autorių tekstai, kuriuose pateikiama išsami S. Tyzenhauzaitės biografija. Svetainės lankytojų laukia ir projekto partnerio AŽJK „Samogitia“ rašytojos gyvenimo svarbiausių faktų, kūrybos bei  projekto ir jo rezultatų viešinimui skirta prezentacija. Minėtame S. Tyzenhauzaitei ir jos kūrybai skirtame skyriuje rasite ir nuorodų į virtualias parodas, susijusias su šios rašytojo gyvenimu, daug kitos informacijos.
Projektas tęstinis. Artimiausiais metais jį planuojama vykdyti bendradarbiaujant su Šatrijos Raganos bendrija ir su kitais partneriais. Laukia nemažai darbų – planuojama į lietuvių kalbą išversti ir kitas keturias S. Tyzenhauzaitės knygas: „Barbora Radvilaitė“ (1820 m.), Politikos nykštukas“ (1827 m.), „Grafų Komorovskių Gertrūda, grafienė Feliksa Polocka: istorijos įvykiai“ (1875 m.) ir „Litanijos“ (1878 m.), o jau išverstas, tačiau dar neišspausdintas knygas, susidarius galimybei, ir išspausdinti.
 
Nuotraukoje – Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė (pranc. Sophiede Choiseul-Gouffier) (1790–1878) portretas. Dailininkas Johanas Baptistas von Lampis jaunesnysis  (1751–1830). Portreto originalas saugomas Žemaičių muziejuje „Alka“ (Telšiai).

LM ISC LIMIS informacija

 atgal