Pradžia   »   Naujienos   »   VEIKIA PARODA „ŽEMAITIJOS PILIAKALNIŲ PAVELDAS ŽEMAIČIŲ MUZIEJUJE „ALKA“

VEIKIA PARODA „ŽEMAITIJOS PILIAKALNIŲ PAVELDAS ŽEMAIČIŲ MUZIEJUJE „ALKA“

     Lietuvos piliakalniai – gražiausi archeologijos paminklai, kurių čia beveik tūkstantis. Ir kasmet atrandami vis nauji. Ne veltui Lietuva vadinama piliakalnių kraštu. Piliakalniai – seniausieji gynybiniai įtvirtinimai. Pats ,,piliakalnio“ pavadinimas yra senovinis, kilęs iš tų laikų, kai svarbiausias piliakalnyje stovėjusios medinės pilies elementas buvo iš žemių supilti jos pylimai. Žodis ,,pilis“ kildinamas iš žodžio „pilti“. Piliakalniuose stovėjusios pilaitės gynė aplinkines gyvenvietes, kurių gyventojai tiekdavo pilies įgulai visus būtinus produktus. Žuvusieji ginant papilį ir papilių gyventojai buvo laidojami to meto bendruomenės kapinėse. Greta senųjų gyvenviečių buvo gamybos vietos, pelkėse ar vandens apsemtose vietose vedė slapti keliai - kūlgrindos. Visa tai yra į istoriją nuėjusių kartų palikimas, įvardijamas archeologijos paminklų kompleksu. Žemaitijos piliakalniai gerai įtvirtinti: ypač išsiskiria kompleksai: Medvėgalis, Sprūdė, Moteraitis, Šatrija. Parodoje eksponuojamas stendas, kuriame matyti vėlyvųjų piliakalnių - pilių tinklas Žemaitijoje, Medvėgalio, Šatrijos, Paplienijos, Getautės ir Buišų piliakalnių nuotraukos. Šie piliakalniai - pilys egzistavo I tūkst. po Kr. – XIII - XIV a., išskyrus Paplienijos piliakalnį. Paplienijos gyvenvietėje žmonės įsikūrė dar I tūkst. pr. Kr. viduryje ir su pertraukomis gyveno iki pat XIII a. Greta stendo su piliakalnių - pilių tinklu Žemaitijoje parodoma archeologinė medžiaga iš Džiugo, Paplienijos, Šatrijos, Medvėgalio piliakalnių papėdžių senovės gyvenviečių. Eksponuojama archeologinių kompleksų laidojimo paminklų radiniai: Siraičių kapinyno (Džiugo) X – XIII a., Gandingos kapinyno archeologiniai radiniai, datuojami IX –XIII a. Pastarieji rasti ir surinkti atsitiktinai. Daugiausiai šioje parodoje eksponuojamų radinių yra sukaupta muziejaus archeologų atliktų tyrinėjimų metu: Siraičių (Džiugo) kapinyno, Džiugo gyvenvietės, Paplienijos gyvenvietės, Šatrijos piliakalnio ir gyvenvietės, Vembutų piliakalnio aplinkos tyrinėjimų. Seniausias puodininkystės tradicijas liudija lipdyta, grublėta, lyginta keramika, vėliau žiesta. Kiekybiniu atžvilgiu šie radiniai yra gausiausi piliakalnių papėdžių gyvenviečių daiktinėje medžiagoje. Taip pat parodoje eksponuojami radiniai susiję su amatininkyste, metalų liejimu ir namų ūkiu. Be minėtųjų archeologinių radinių eksponuojami gražūs Žemaitijos piliakalnių vaizdai, nutapyti dailininkų, saugomi muziejaus dailės rinkiniuose. Parodoje ir Balio Buračo 1936 m. fotografuoti Žemaitijos piliakalnių vaizdai (muziejaus fotografijų rinkinio). Kartografijos rinkinyje saugomi ir šią parodą papildo 1938 – 1942 m. Žemaitijos piliakalnių planai.

Parodos kuratorė Dalia Karalienė, vyr. muziejininkė

 

     Akimirkos iš 2017 05 05 d. renginio „Žemaitijos piliakalnių slėpiniai“.
   Paskaitą „Žemaitijos piliakalniai“ skaitė doc. dr. Gintautas Zabiela, parodą „Žemaitijos piliakalnių paveldas Žemaičių muziejuje „Alka“ pristatė Archeologijos poskyrio vyr. muziejininkė Dalia Karalienė.

 atgal