Pradžia   »   Naujienos   »   VIRTUALI PARODA „ATMINTIES ŽENKLAI“

VIRTUALI PARODA „ATMINTIES ŽENKLAI“

VIRTUALI PARODA „ATMINTIES ŽENKLAI“

Paroda skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui paminėti.

ŽIŪRĖTI PARODĄ.

Šiemet sukanka 25 metai, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir paskelbė apie savo apsisprendimą būti laisviems ir nepriklausomiems.
Nuo 1918 m. vasario 16-osios iki 1990 m. kovo 11-osios praėjo 72 metai. Iš jų tik 22 – nepriklausomi. Lietuvos žmones visada palaikė gyvas tikėjimas, tautinė savimonė, viltis, aukos prasmės supratimas, atsispindintis ir Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio veiklos pradžios – 1988 - 1990 m. leidiniuose: laikraščiuose „Varpas“, „Aušrinė“, „Atgimimas“, „Jaunoji Lietuva“, „Tremtinys“ leidinių prieduose, informaciniuose biuleteniuose.
Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomas menininkės, menotyrininkės, buvusios ilgametės Telšių dailės technikumo (dabar Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas) dėstytojos Adelės Genovaitės Zinkevičiūtės, aktyviai dalyvavusios Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Telšių skyriaus veikloje ir sukaupusios gausią to meto periodinių leidinių bei afišų kolekciją, rinkinys.
Lietuvoje prasidėjęs visuomeninis judėjimas už pertvarką neapsiėjo be savo leidinių. Iš pradžių tai buvo legalūs, arba pusiau legalūs informaciniai lapeliai, peraugę į laikraščius, kuriuos leido neformalios inteligentijos, jaunimo bei moskleivių grupės. 1988 m. birželyje susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) pradėjo leisti „Sąjūdžio žinias“ – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo Tarybos, o nuo 1989 m. Lietuvos Respublikos Sąjūdžio Seimo tarybos leidinį, tapusį Sąjūdžio spaudos užuomazga. Pirmuoju leidinio redaktoriumi dirbo Arvydas Juozaitis.
1988 m. rugsėjo mėn. 16 d. išleistas kitas Sąjūdžio leidinys – „Atgimimas“. Jo redakcinė kolegija: Antanas Buračas, Virgilijus Čepaitis, Bronius Genzelis, Vytautas Landsbergis, Romualdas Ozolas, Justinas Marcinkevičius, Zigmas Vaišvila. „Atgimime“ vyravo tautiškumą skatinantys straipsniai, buvo rašoma apie nepriklausomybės siekį, kovą už laisvą Lietuvą.
Tų pačių metų liepos mėn. išleisti atskirų mietų Sąjūdžio leidiniai: Kauno – „Kauno aidas“, Alytaus– „Alytaus sąjūdis“, Panevėžio grupės laikraštėlis – „Sąjūdžio žodis“. Iki metų pabaigos dienos šviesą išvydo daugelio kitų miestų ir rajonų Sąjūdžio Persitvarkymo tarybų leidiniai: Klaipėdos – „Mažoji Lietuva“ (vėliau tapęs dienraščiu), Šiaulių – „Krivūlė“ (paskui šio krašto dienraštis), Vilkaviškio – „Sąjūdžio balsas“ (vėliau „Dobilas“), Anykščių – „Žiburys“ (paskui šio krašto laikraštis), Šilutės – „Santara“, Kauno – „Kauno aidas“, Jurbarko – „Jurbarkietis“, Raseinių – „Dubysa“, Rokiškio – „Atgaiva“ (paskui krašto laikraštis), Jonavos – „Taurosta“, Kretingos – „Žemaičių tiesa“, Palangos – „Palanga“, Plungės – „Plungės informacinis biuletenis“.
Telšių sąjūdžio Taryba savo informaciją, įvairias žinias, straipsnius skelbė laikraštyje „Komunizmo švyturys” (vėliau – „Telšių laikraštis”). Kelis kartus mėginta išleisti savo laikraštį, tačiau nesėkmingai. Žmogaus teisių gynimo grupė 1988 m. pabaigoje – 1989 m. pradžioje išleido kelis informacinius biuletenius, slapta padaugintus Projektavimo instituto Telšių filiale. Pirmuosius numerius redagavo Gintaras Šidlauskas, Laimutis Vasilevičius, Vacys Motuzas. Biuletenyje buvo paviešinami žmogaus teisių varžymo faktai, pirmą kartą paskelbti liudijimai ir parodymai apie žudynes Rainių miškelyje, reikalaujama surengti tarptautinį komunizmo režimo teismą (tribunolą) „Niurnbergas-2”, kuriame būtų įvertinti ir pasmerkti sovietinio režimo įvykdyti genocido ir karo nusikaltimai“.
Virtualioje parodoje „Atminties ženklai“, skirtoje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui paminėti, publikuojama dalis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklos pradžios leidinių fragmentų. Pilnus leidinius galima pamatyti Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos portale (www.limis.lt)

ŽIŪRĖTI PARODĄ.

Eksponatus parodai pateikė vyr. muziejininkė R. Bartkienė
Parodą publikavo muziejininkė-skaitmenintoja L. Norvaišienė

 atgal