DĖMESIO! Nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. muziejus UŽSIDARĖ REKONSTRUKCIJAI.

Pradžia   »   Naujienos   »   Žydų virtuvė: Rivos Portnajos šeimos virtuvės receptai ir Telšių beigeliai

Žydų virtuvė: Rivos Portnajos šeimos virtuvės receptai ir Telšių beigeliai

Rivos Portnajos vaikystės namai Telšiuose
Iš Telšių kilusi Riva Portnaja supažindino moksleivius su dar neatrastu žydiškos virtuvės paveldu, papasakojo, kas yra košerinis maistas, kokių taisyklių ruošdamos maistą iki šiol laikosi religingos žydų šeimos. Pristatydama košerinio maisto subtilybes D. Rūkaitė nurodė, jog žydų virtuvėje yra trys produktų grupės: pieno, neutralūs parve (augalinės kilmės produktai: daržovės, vaisiai, sėklos, grūdai, žuvys) ir mėsos produktai. Kiekvienoje nurodytoje grupėje yra ir daugiau niuansų, tačiau esmė – tos trys grupės ir jų derinimas. Joks mėsos patiekalas negali būti ruošiamas su pieno produktais. Tačiau pieno produktus su parve galima derinti. Košerinė mityba neleidžia žydams valgyti jūros gėrybių – todėl ant jų stalo neišvysite krevečių, austrių, midijų.
Riva Portnaja moksleiviams papasakojo apie savo vaikystės namus Telšiuose, kaip šeimoje buvo laikomasi košer tradicijų. Moteris prisiminė namus, kuriuose buvo dvi virtuvės su – viena mėsai, kita – pienui ir parve produktams. Virtuvėse taip pat buvo atskiri puodai, keptuvės, lėkštės, įrankiai, net šluostės – viskas dėl to, kad būtų atskirti mėsos, pieno ir parve produktai bei jų gaminimo procesai.
Babūnės receptai
Popiet kavinėje „Senamiestis“ vyko edukacinės dirbtuvės, skirtos suaugusiems. Jų metu buvo kepami beigeliai bei gaminamas foršmakas. Riva Portnaja pasidalijo savo šeimos (babūnės) Telšių beigelių receptu, pagal kurį jau daugelį metų kepami beigeliai. Jų ir šiandien galima paskanauti Vilniuje įsikūrusioje „Beigelių krautuvėlėje“. Taip pat mokė foršmako gaminimo subtilybių. Foršmakas – kapota silkė – vienas tradicinių litvakų patiekalų, visuomet užimantis garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių. Kiekviena šeimininkė turi savo versiją, kuo ji gardina kapotų silkių užkandį – smulkintais svogūnais, antaniniais obuoliais, citrinų sultimis.
Edukacijos dalyviai skanavo ne tik pačių pagamintus, kvepiančius, ką tik iš krosnies ištrauktus beigelius, Rivos Portnajos šeimos virtuvės foršmaką, bet ir kitus litvakiškos virtuvės patiekalus: lekech – medaus pyragą (tradicinį šabo desertą, valgomą po vakarienės), imberlach – morkų ir imbiero saldainius, macas bei teiglach – desertinį pyragaitį.
Išleis pirmą žydų bendruomenės Atminties knygą lietuvių kalba
Edukacinės dirbtuvės „Telšių beigeliai“ – šiemet Žemaičių muziejaus „Alka“ įgyvendinamo projekto sudedamoji dalis. Minint 2020-uosius – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, bendradarbiaujant su projekto partneriais, Žemaičių muziejus „Alka“ parengė ir šiuo metu įgyvendina projektą „Telšių Atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“.
Rugsėjo-spalio mėnesiais Telšiuose vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Telšių Atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“ bei tradicijų ir papročių vakaras su žydų dainų ir šokių ansambliu „Fajerlech“ (vadovė Larisa Vyšniauskienė), visuomenei pristatytas ekskursijų ciklas „Telšių žydų paveldas mieste“. Pasak projekto vadovės muziejininkės – skaitmenintojos Loretos Norvaišienės, iki metų pabaigos iš hebrajų ir jidiš į lietuvių kalbą bus išversta per 250 puslapių Atminties knygos „Telšiai“ straipsnių“.
Išversti į lietuvių kalbą knygos „Telšiai“ straipsniai bus publikuojami Žemaičių muziejaus „Alka“ interneto svetainėje www.muziejusalka.lt. Knygoje publikuojama informacija taip pat bus panaudota įrengiant Telšių žydų bendruomenės istorijai skirtą muziejaus ekspoziciją rekonstruotame Ješivos pastate.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Telšių rajono savivaldybė. Projekto partneriai – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, UAB „Tela“ ir VšĮ Žemaitijos turizmo informacijos centras.

 atgal