Pristatomi eksponatai

Metai:
Aktas Žemaičių muziejaus „Alka“ atidarymo
Aktas Žemaičių muziejaus „Alka“ atidarymo

1932 02 16 d. Popierius, rankraštis, akvarelė. 1 l., lietuvių, lotynų k., 51x73 cm. ŽAM GEK 4543, R 1685

Šiuo aktu skelbiama, kad Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka“ 1932 m. vasario 16 d. nepaprastame visuotiniame susirinkime Telšiuose atidaro Žemaičių muziejų „Alka“. Po tekstu – „Alkos“ draugijos pirmininko P. Genio, Telšių apskrities viršininko E. šalkauskio, „Kanklių“ draugijos pirmininko F. Milevičiaus, Telšių komendanto B. Pulkauninko, mokytojo K. Sideravičiaus, laikraščio „Žemaičių prietelius“ redaktoriaus K. Berulio, apskritiies gydytojo J. Mikulskio bei kitų parašai.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Fotonegatyvo vaizdas. Vilnius po 1991 m. sausio 13 d. įvykių
Fotonegatyvo vaizdas. Vilnius po 1991 m. sausio 13 d. įvykių

Fotografas Stanislovas Vozbutas. Skaitmeninis vaizdas darytas iš fotonegatyvo. ŽVM VA 919

Atkurta Lietuvos Nepriklausomybė pažymėta tragiškais 1991 m. sausio įvykiais, kurie įrodė tautos ryžtą ir pasiaukojimą ginti Laisvę. Drąsa, tikėjimas ir noras išsaugoti Nepriklausomybę į Vilnių sutraukė ir atokesnių miestų ir miestelių žmones, kurie vyko į sostinę, kad nors kiek prisidėtų prie šios šventos kovos. Kasmet šie įvykiai prisimenami, laikas po truputį gydo žaizdas, bet neleidžia pamiršti tų dienų.
Pristatome ilgamečio Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokytojo Stanislovo Vozbuto fotografiją, kurioje Seimo rūmų prieigos iškart po tragiškų įvykių.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Litografija. Žemaičių seniūno Stanislovo Radvilos Pamaldžiojo (1549–1599) antkapis Vilniaus Bernardinų bažnyčioje
Litografija. Žemaičių seniūno Stanislovo Radvilos Pamaldžiojo (1549–1599) antkapis Vilniaus Bernardinų bažnyčioje

Autorius Šarlis Klodas Bašeljė (kūrė 1834–1852). 1850 m. Pagal Vasilijų Sadovnikovą  (1800–1879). Iš Jono Kazimiero Vilčinskio (1806–1885) „Vilniaus albumo“. Spausdinta Lemersjė litografijos spaustuvėje Paryžiuje. Popierius, spalvota litografija. Lakštas 56,9x39,7 cm, vaizdas 39,4x22,2 cm. Nežinomas Žemaitijos dvaras. Į muziejų pateko 1940 m. Restauruota 1996 m. P. Gudyno restauravimo centre (Vilniuje). Restauratorė A. Želvienė. ŽAM GEK 31864, D 2175

Litografijoje vaizduojamas Bernardinų bažnyčios interjeras su 1690 m. medine sakykla, papuošta medžio raižiniais, klausykla ir Žemaičių seniūno Stanislovo Radvilos Pamaldžiojo (1559–1599), Mikalojaus Kristupo Radvilos (1549–1616), vadinamo Našlaitėliu, brolio antkapis. Jis sukurtas 1618–1623 m. Dancige, manoma, garsaus skulptoriaus Vilhelmo van der Blokės (apie 1550–1628) dirbtuvėje. Šis antkapis – seniausia Lietuvos profesionalioji apvaliosios skulptūros memorialinė kompozicija. Litografijos autorius ne tiek daug dėmesio skyrė antkapiui pavaizduoti, kiek stengėsi perteikti didingą bažnyčios interjero atmosferą.

Parengė Daiva Lukšienė, Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Maketas. Šilutės bažnyčios didysis altorius
Maketas. Šilutės bažnyčios didysis altorius

Autorius Petras Kalenda (1904–1986). 1982 m. Salantai. Medis, drožyba, lakavimas. 23,5x48,4, h 90,5 cm. ŽVM GEK 2235

Maketas natūralios medienos, lakuotas, sumontuotas varžtais ir sukaltas vinimis. Prie pagrindo pritvirtinta balto metalo plokštelė su graviruotu užrašu: „J. P. kan. Juozapui Grubliauskui 40 metų kunigystės jubiliejų minint. Šilutės parapijiečiai. 1982.V.25“.
Kanauninkas J. Grubliauskas (1918 – 1942 – 1984) Šilutės klebonu ir dekanu buvo paskirtas 1970 m. 1976 m. trumpam buvo iškeltas į Tauragę, po keturių mėnesių grįžo ir Šilutėje dirbo iki savo mirties 1984 m. Kanauninkas rūpinosi parapijos žmonėmis ir stengėsi, kad kukli Šilutės bažnytėlė būtų jauki ir tvarkinga. Jo pastangomis 1971–1983 m. bažnyčia buvo remontuojama, uždėtas naujas stogas, išdažytas bažnyčios vidus, padaryti nauji laiptai į balkoną ir kt.
Maketo autorius – liaudies menininkas, medžio drožėjas, skulptorius iš Salantų Petras Kalenda (1904–1986). Kurti pradėjo piemenaudamas, o nuo 1930 m. tautodailininko kūriniai buvo eksponuojami įvairiose liaudies meno parodose: Kaune, Šiauliuose ir kitur. Žymiausios P. Kalendos skulptūros: „Palangos Juzė“, „Žemaičių vestuvės“, „Neringa ir Naglis“, „Malkų nešėjas“, „Čičinskas“, „Žemaitė“ ir daugelis kitų.
Pristatomas eksponatas yra vienas iš gausaus muziejuje saugomo kan. Juozapo Grubliausko palikimo, kurį 2006 m. nuolat saugoti perdavė p. Valerija Dabulskytė, gyv. Skaudvilėje.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

 atgal