Pristatomi eksponatai

Metai:
Manipulas
Manipulas

Nežinomas autorius. XIX a. vid.? Brokatas, drobė, siuvimas rankomis.
Ilgis – 65 cm, plotis – 6–16 cm. ŽVM P 3705.

Pristatomas eksponatas nežinomo autoriaus, siūtas iš brokato, drobiniu pamušalu. Puoštas sidabro spalvos metalinių siūlų 2,5 cm galionais. Nuolatiniam saugojimui gautas iš Judrėnų (Klaipėdos r.) šv. Antano Paduviečio parapijos bažnyčios.
Manipulas (lot. manipulus) – katalikų dvasininkų liturginių rūbų elementas: audinio juosta su platesniais, dažniausiai drauge susiūtais galais. Kunigas jį užsimaudavo ant kairės rankos riešo, prieš aukodamas Mišias. Manipulo viršutinė pusė dažniausiai buvo siuvama iš tokio pat audinio, kaip arnotas, puošiamas galionais, nėriniais, siuvinėtas. Dėvėtas nuo VII a. iki Vatikano II Susirinkimo (1962–1965) liturginės reformos. Manipulo prototipas – senovės romėnų skarelė, kuria buvo duodamas ženklas pradėti žaidynes („Dailės žodynas“, Vilnius, 1999). Kun. K. Čibiras vadovėlyje „Liturgika“ (1944 m.) manipulo atsiradimą apibūdina kiek kitaip: „atsirado iš rankšluoščio prakaitui ir ašaroms šluostytis, kurį seniau kunigai nešiojo persimetę per ranką... Manipulas ženklina skausmą ir atgailą (ašaros), gerus darbus ir kunigavimo vargus (prakaitas)“.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Fotokopijos. Apžiūrimi Apuolės piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai 1932 m. Fotokopijos. Apžiūrimi Apuolės piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai 1932 m.
Fotokopijos. Apžiūrimi Apuolės piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai 1932 m.

Originalų autorius Z. Skaistas, fotokopijų – A. Beresnevičius, 1995 m. Fotopopierius, 9,6x14,8 cm. ŽAM P 7373/1,2

Apuolės piliakalnis su gyvenviete (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR954) – piliakalnis Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, Apuolės kaime.
Apuolė yra pirmoji Lietuvos vietovė, paminėta istoriniuose šaltiniuose. Piliakalnyje stovėjusią pilį 853–854 m. puolė danų ir švedų vikingai. Vėliau Apuolė minima 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia – XIII a.
Euardui Volteriui (1856–1941) Baltijos šalių archeologų konferencijos Rygoje metu 1930 m. kilo bendrų kasinėjimų idėja. Jam pasisekė įtikinti švedų archeologą, Stokholmo istorijos muziejaus direktorių Birgerį Nermaną (1888–1971) surasti lėšų ir 1931 m. pasiųsti švedų archeologų grupę į Apuolę. Kasinėjimai buvo finansuojami ponios Calla Curman – Švedijos Nacionalinės senienų tarybos generalinio direktoriaus Sigurd Curman motinos. Švedai kasinėjo šalia piliakalnio esantį kapinyną, bet kelias perkasas iškasė ir piliakalnio aikštėje. Bendrai lietuvių-švedų ekspedicijai vadovavo archeologas, generolas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Vladas Nagevičius (1881–1954).
Laikraštyje „Mūsų rytojus“ 1932 m. rašyta, kad liepos paskutinėmis dienomis iš Palangos į Apuolę pasižiūrėti kasinėjimo darbų buvo atvykęs prezidentas Antanas Smetona su šeima. Šioje ekskursijoje dalyvavo užsienio reikalų ministras p. Zaunius su ponia, kunigaikštytė Radvilaitė, profesorius Tamošaitis ir kt. Paaiškinimų apie kasinėjimo darbus aukštiems svečiams suteikė Skuodo klebonas kanauninkas Pr. Žadeikis.
Apuolės tyrinėjimų medžiaga turėjo būti sutvarkyta Stokholme, radiniai konservuoti, parengta tyrimų publikacija, o radiniai grąžinti į Lietuvą, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejų. Tačiau publikacijos rengimas užtruko. 1940 m. prasidėjus Sovietų okupacijai, ryšiai tarp Lietuvos ir Švedijos archeologų 50 metų nutrūko. Radiniai į Lietuvą sugrąžinti 2009 m.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Velykinės išpažinties kortelė Nr. 3507 Telšių parapijos Velykinės išpažinties kortelė Nr. 3507 Telšių parapijos
Velykinės išpažinties kortelė Nr. 3507 Telšių parapijos

1932 m. Popierius, spaudinys, 1 l., lietuvių k., 3,3x9,9 cm. ŽAM GEK 34234/118, ŽD 418

Pristatoma Telšių parapijos 1932 metų velykinės išpažinties kortelė priklausė Dirkstelių dvaro archyvui; manytina, buvo duota kuriai nors iš Dirkstelių dvarininkių Potulickų. Išpažinties kortelė žalsvo atspalvio, nedidelio formato. Jos averse, po pavadinimu cituojamas ketvirtasis Bažnyčios įsakymas: „Eik išpažinties bent vieną kartą metuose ir apie Velykas priimk Švenčiausiąjį Sakramentą“. Reverse atspausdinta ištrauka iš Naujojo Testamento knygos – pirmojo Jono laiško: „Jei sakytumėm, kad neturime nuodėmės, mes patys save suvedžiojame, ir nėra mumyse tiesos“.
Kada pradėtos naudoti išpažinties kortelės nėra tiksliai žinoma. XVIII a. jos jau pastebimos visuomeniniame gyvenime. Štai 1781 m. Obelių dvaro (Rokiškio r.) instrukcijoje įrašytas nurodymas „(...) būtinai eiti velykinės išpažinties savo parapijoje ir pristatyti velykinės išpažinties korteles; nepriėjusiems skirti griežtą bausmę“. Tokios kortelės duotos kaip liudijimas atlikus išpažintį, priėmus komuniją.
Kortelės būdavo išduodamos ne tik po velykinės išpažinties. Manytina, kad bendros, vieningos išpažinties kortelių sistemos ir tvarkos nebuvo. Tai priklausydavo nuo parapijos kunigo, vienuolyno vyriausiojo, vyskupo.
Remiantis prisiminimais, vienu atveju velykinės išpažinties korteles kunigas išdalindavo kalėdodamas ar kitu laiku lankydamas parapijiečius, o tikintiesiems atlikus velykinę išpažintį nuodėmklausys jas paimdavo. Kitu atveju, kortelės būdavo išduodamos atlikus velykinę išpažintį, o kalėdodamas kunigas jas surinkdavo.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Fotografija. Lietuvos kariuomenės drausmės kuopos kariškiai prie Laisvės paminklo Valančiaus darželyje Varniuose Fotografija. Lietuvos kariuomenės drausmės kuopos kariškiai prie Laisvės paminklo Valančiaus darželyje Varniuose
Fotografija. Lietuvos kariuomenės drausmės kuopos kariškiai prie Laisvės paminklo Valančiaus darželyje Varniuose

Fotografas nežinomas. 1936 01 06 d.  Fotopopierius,13,8x8,6 cm. ŽVM GEK 2996.

Fotografijoje Laisvės paminklas, stovėjęs Varniuose, pastatytas 1928 m. vadinamam Valančiaus darželyje netoli paminklo vyskupui M. Valančiui, minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį. Statybą inicijavo ilgametis Varnių klebonas, istorikas publicistas, Šaulių organizacijos Varnių būrio valdybos pirmininkas kunigas Antanas Juozapavičius. Valančiaus darželyje prie paminklų per atlaidus, sekmadieniais, kitomis pasaulietiškomis ir katalikiškomis progomis po pamaldų rinkdavosi vietos gyventojai, vykdavo įvairūs Šaulių renginiai.
Fotografijos reverse juodu rašalu surašytos nusifotografavusių karių pavardės. Varnių seniūnijoje yra net du tokie paminklai: Pavandenėje (atstatytas) ir Didžiojo Palūksčio kaime.
Šią ir keletą kitų fotografijų bei dokumentų, tarpininkaujant p. Albinui Maslauskui, 2013 m. dovanojo p. Kotryna Derkintienė, gyv. Rešketėnų k., Tverų sen.
Daugiau apie šį paminklą skaitykite straipsnyje „Varniškiai pasiryžę susigrąžinti dar vieną paminklą“.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

 atgal