Pristatomi eksponatai

Metai:
Fotografija. Feliksas Milevičius savo knygyne 1930 m.
Fotografija. Feliksas Milevičius savo knygyne 1930 m.

Fotopopierius, 8,2x13,2. ŽAM GEK 42800 

Šiemet, gegužės 23 d., sukanka 135 metai, kai gimė Lietuvos mėgėjų teatro, Telšių visuomenės veikėjas Feliksas Milevičius (1883–1965). Anot vieno, garbaus amžininko :„F. Milevičius buvo viskuo, ko Telšiams labiausiai reikėjo“. 1900 m. įgijo knygrišio profesiją. Po 1905 m. dirbo šv. Kazimiero draugijos knygyno Telšių skyriaus vedėju, vėliau įsteigė privatų knygyną Didžiojoje (dabar – Respublikos) g., kurio vidaus fragmentą matote pristatomoje fotografijoje. 1907 m. Telšiuose su bendraminčiais surengė pirmąjį lietuviškų spektaklių vakarą. Nuo tada dalyvavo scenos mėgėjų rengiamuose vakaruose: režisavo, vaidino, griežė, dainavo. 1910 m. jo iniciatyva Telšiuose įkurtas „skrajojantis knygynėlis“, kuris vėliau išaugo iki „Kanklių“ draugijos bibliotekėlės, turėjusios per 2000 knygų. Su kitais 1916 m. Telšiuose įkūrė scenos ir dailės mėgėjų draugiją „Kanklės“, iki 1924 m. jai vadovavo. 1925 m. išrinktas Telšių miesto burmistru, šiose bei burmistro padėjėjo pareigose dirbo kelias kadencijoms. Tuo laikotarpiu suaktyvėjo ne tik kultūrinis, bet ir ekonominis gyvenimas: nutiestas geležinkelis Telšiai–Kretinga, pastatyta geležinkelio stotis, elektrinė, kurhauzas. 1942–1947 m. vaidino profesionaliame Žemaičių dramos teatre Telšiuose. Mire 1965 m. kovo 3 d., palaidotas senosiose Telšių kapinėse.
Iš Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomo F. Milevičiaus archyvo mums ypač svarbus jo 1915–1919 m. vestas dienoraštis, kurį sudaro trys sąsiuviniai, su užfiksuotomis to laikmečio Telšių krašto aktualijomis. Kitos vertybės (didele dalimi fotografijos) atskleidžia F. Milevičiaus asmenybę, nepriklausomos Lietuvos laikotarpio visuomeninę, kultūrinę, politinę, ekonominę raidą Telšiuose.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Fotografija. Algirdas Kazragis su mama Ona (centre) ir močiute Ieva Būdiene prie namo Žaliojoje g., Telšiuose
Fotografija. Algirdas Kazragis su mama Ona (centre) ir močiute Ieva Būdiene prie namo Žaliojoje g., Telšiuose

Apie 1951 m. ŽAM GEK 36542

Šiemet, balandžio 28 d., sukanka 90 metų nuo poeto, dramaturgo, vertėjo Algirdo Kazragio gimimo. Gimė 1928 m. balandžio 28 d. Darbėnuose, Kretingos raj. Eilėraščius pradėjo rašyti būdamas 13 metų. Mokydamasis Telšių Žemaitės gimnazijoje redagavo gimnazijos sienlaikraštį „Laisvos valandos“, rinko tautosaką. Studijavo Vilniaus universitete. Kurį laiką mokytojavo Kretingalėje, vėliau įsidarbino Telšių laikraščio redakcijoje. Čia ir prabėgo trumpas, bet pilnas kūrybinių ieškojimų Algirdo gyvenimas. Jo kūrybinį palikimą sudaro išspausdinta brošiūra apie krikščionybės įvedimą Lietuvoje „Smurtu ir klasta“ (1966), kraštotyros apybraižos „Žemaičių kalneliais“ (1968), prozos vaizdelių rinkinys „Ką slepia gelmė: vaikystės vaizdeliai“ (1969); išversti iš rusų kalbos romanai: D. Dimovo „Pasmerktos sielos“ (1965), Š. Rankovičiaus „Girių karalius“ (1966), J. Lavrovo apysaka „Susitikimas su stebuklu“ (1967), R. Kimo „Vaiduoklių mokykla“ iš serijos „Drąsiųjų keliai“ (1970), periodinėje spaudoje publikuoti apsakymai, eilėraščiai, humoreskos, straipsniai, satyriniai vaizdeliai, pjesė „Žentelis“ (rinkinyje „Ilgi ilgi metai“, 1971). Ypač populiarus jo žemaitiškas kūrinys „Pjaun ba peilė, dor ba īlas“ arba eilėraštis apie Vaškė Ontė. Didžioji jo rankraštinio kūrybinio palikimo dalis saugoma Žemaičių muziejuje „Alka“. Mirė A. Kazragis 1969 m. balandžio 24 d. Telšiuose.
Apie šią kūrybišką asmenybę, gyvenusią sudėtingu laikotarpiu, daugiau skaitykite straipsnyje „Žmogus, norėjęs būti tiktai žmogumi“. Taip pat kviečiame aplankyti virtualią parodą „Poetą ir rašytoją Algirdą Kazragį (1928–1969) prisimenant“.

Parengė Loreta Norvaišienė, Irma Kontautienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Fotografija. Telšių miesto tarybos iškilmingas posėdis 1928 m. vasario 16 d.
Fotografija. Telšių miesto tarybos iškilmingas posėdis 1928 m. vasario 16 d.

Fotografas F. Kaplansky. Fotopopierius, kartonas. ŽAM GEK 42823

Žemaičių muziejus „Alka“, beje, vasario 16 d. minėsiantis ir savo 86-ąjį gimtadienį, pristato fotografiją, kurioje užfiksuotas Telšių miesto tarybos iškilmingas posėdis, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 10-mečio sukakčiai. Sėdi iš kairės: pirmas – Telšių burmistras Feliksas Milevičius, trečias – Aleksandras Tornau, penktas – Jonas Mikulskis, septintas – Paulius Gudzinskas, devintas (už stalo galo) – kunigas Tadas Budraitis.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Fotografija. Klaipėdos sukilimo dalyviai
Fotografija. Klaipėdos sukilimo dalyviai

Fotografas Maksas Ehrhardtas (Max Ehrhardt). 1923 m. Fotopopierius, ŽAM GEK 9540, F 431

Šiemet, sausio 15-ąją minime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 95-ąsias metines. Manoma, kad fotografijoje užfiksuoti raiti Klaipėdos sukilimo dalyviai iš Žemaitijos. Reverse fotosalono spaudas „Max Ehrhardt Kunstanstalt für Photographie MEMEL Libauerstrasse 20“.
1923 sausio 9-15 dienomis Klaipėdos krašte įvyko Lietuvos Respublikos vyriausybės per Lietuvos šaulių sąjungą ir Klaipėdoje įkurtą lietuvininkų Vyriausiąjį Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą organizuotas sukilimas prieš Klaipėdos kraštą valdžiusią Antantės šalių administraciją bei prancūzų karinę įgulą. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 d. prie Klaipėdos prefektūros. Šios karinės operacijos metu žuvo dvylika lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas. Sukilimas buvo laimėtas, o 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašius Klaipėdos konvenciją, Klaipėdos kraštas autonominiais pagrindais atiteko Lietuvos Respublikai.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

 atgal