Pristatomi eksponatai

Metai:
Velykinės išpažinties kortelė Nr. 3507 Telšių parapijos Velykinės išpažinties kortelė Nr. 3507 Telšių parapijos
Velykinės išpažinties kortelė Nr. 3507 Telšių parapijos

1932 m. Popierius, spaudinys, 1 l., lietuvių k., 3,3x9,9 cm. ŽAM GEK 34234/118, ŽD 418

Pristatoma Telšių parapijos 1932 metų velykinės išpažinties kortelė priklausė Dirkstelių dvaro archyvui; manytina, buvo duota kuriai nors iš Dirkstelių dvarininkių Potulickų. Išpažinties kortelė žalsvo atspalvio, nedidelio formato. Jos averse, po pavadinimu cituojamas ketvirtasis Bažnyčios įsakymas: „Eik išpažinties bent vieną kartą metuose ir apie Velykas priimk Švenčiausiąjį Sakramentą“. Reverse atspausdinta ištrauka iš Naujojo Testamento knygos – pirmojo Jono laiško: „Jei sakytumėm, kad neturime nuodėmės, mes patys save suvedžiojame, ir nėra mumyse tiesos“.
Kada pradėtos naudoti išpažinties kortelės nėra tiksliai žinoma. XVIII a. jos jau pastebimos visuomeniniame gyvenime. Štai 1781 m. Obelių dvaro (Rokiškio r.) instrukcijoje įrašytas nurodymas „(...) būtinai eiti velykinės išpažinties savo parapijoje ir pristatyti velykinės išpažinties korteles; nepriėjusiems skirti griežtą bausmę“. Tokios kortelės duotos kaip liudijimas atlikus išpažintį, priėmus komuniją.
Kortelės būdavo išduodamos ne tik po velykinės išpažinties. Manytina, kad bendros, vieningos išpažinties kortelių sistemos ir tvarkos nebuvo. Tai priklausydavo nuo parapijos kunigo, vienuolyno vyriausiojo, vyskupo.
Remiantis prisiminimais, vienu atveju velykinės išpažinties korteles kunigas išdalindavo kalėdodamas ar kitu laiku lankydamas parapijiečius, o tikintiesiems atlikus velykinę išpažintį nuodėmklausys jas paimdavo. Kitu atveju, kortelės būdavo išduodamos atlikus velykinę išpažintį, o kalėdodamas kunigas jas surinkdavo.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Fotografija. Lietuvos kariuomenės drausmės kuopos kariškiai prie Laisvės paminklo Valančiaus darželyje Varniuose Fotografija. Lietuvos kariuomenės drausmės kuopos kariškiai prie Laisvės paminklo Valančiaus darželyje Varniuose
Fotografija. Lietuvos kariuomenės drausmės kuopos kariškiai prie Laisvės paminklo Valančiaus darželyje Varniuose

Fotografas nežinomas. 1936 01 06 d.  Fotopopierius,13,8x8,6 cm. ŽVM GEK 2996.

Fotografijoje Laisvės paminklas, stovėjęs Varniuose, pastatytas 1928 m. vadinamam Valančiaus darželyje netoli paminklo vyskupui M. Valančiui, minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį. Statybą inicijavo ilgametis Varnių klebonas, istorikas publicistas, Šaulių organizacijos Varnių būrio valdybos pirmininkas kunigas Antanas Juozapavičius. Valančiaus darželyje prie paminklų per atlaidus, sekmadieniais, kitomis pasaulietiškomis ir katalikiškomis progomis po pamaldų rinkdavosi vietos gyventojai, vykdavo įvairūs Šaulių renginiai.
Fotografijos reverse juodu rašalu surašytos nusifotografavusių karių pavardės. Varnių seniūnijoje yra net du tokie paminklai: Pavandenėje (atstatytas) ir Didžiojo Palūksčio kaime.
Šią ir keletą kitų fotografijų bei dokumentų, tarpininkaujant p. Albinui Maslauskui, 2013 m. dovanojo p. Kotryna Derkintienė, gyv. Rešketėnų k., Tverų sen.
Daugiau apie šį paminklą skaitykite straipsnyje „Varniškiai pasiryžę susigrąžinti dar vieną paminklą“.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Aktas Žemaičių muziejaus „Alka“ atidarymo
Aktas Žemaičių muziejaus „Alka“ atidarymo

1932 02 16 d. Popierius, rankraštis, akvarelė. 1 l., lietuvių, lotynų k., 51x73 cm. ŽAM GEK 4543, R 1685

Šiuo aktu skelbiama, kad Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka“ 1932 m. vasario 16 d. nepaprastame visuotiniame susirinkime Telšiuose atidaro Žemaičių muziejų „Alka“. Po tekstu – „Alkos“ draugijos pirmininko P. Genio, Telšių apskrities viršininko E. Šalkauskio, „Kanklių“ draugijos pirmininko F. Milevičiaus, Telšių komendanto B. Pulkauninko, mokytojo K. Sideravičiaus, laikraščio „Žemaičių prietelius“ redaktoriaus K. Berulio, apskritiies gydytojo J. Mikulskio bei kitų parašai.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Fotonegatyvo vaizdas. Vilnius po 1991 m. sausio 13 d. įvykių
Fotonegatyvo vaizdas. Vilnius po 1991 m. sausio 13 d. įvykių

Fotografas Stanislovas Vozbutas. Skaitmeninis vaizdas darytas iš fotonegatyvo. ŽVM VA 919

Atkurta Lietuvos Nepriklausomybė pažymėta tragiškais 1991 m. sausio įvykiais, kurie įrodė tautos ryžtą ir pasiaukojimą ginti Laisvę. Drąsa, tikėjimas ir noras išsaugoti Nepriklausomybę į Vilnių sutraukė ir atokesnių miestų ir miestelių žmones, kurie vyko į sostinę, kad nors kiek prisidėtų prie šios šventos kovos. Kasmet šie įvykiai prisimenami, laikas po truputį gydo žaizdas, bet neleidžia pamiršti tų dienų.
Pristatome ilgamečio Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokytojo Stanislovo Vozbuto fotografiją, kurioje Seimo rūmų prieigos iškart po tragiškų įvykių.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

 atgal