Pristatomi eksponatai

Metai:
Medalis Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms atminti Medalis Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms atminti
Medalis Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms atminti

ŽAM GEK 40.025. Vario ir cinko lidinys (Cu85/Zn15). Padengtas auksu (999/1000). Skersmuo 38,6 mm. Masė 24 g. Autorė Elles Kloosterman. Kaldinimo kokybė – semi-proof. Nukaldinta St Pauls monetų kalykloje (Didžioji Britanija). Išleista 2014 m.

Paauksuoto medalio averse vaizduojamas rašytojo Kristijono Donelaičio portretas ir knyga, lanku palei viršutinę briauną driekiasi užrašas „1714 ● KRISTIJONAS DONELAITIS ● 2014“. Reverse pacituota pirmoji garsiosios poemos „Metai“ frazė „Jau saulelė vėl atkopdama“ ir pavaizduotos poemos scenos.

2014-aisiais K. Donelaičio jubiliejus yra plačiai paskelbtas UNESCO ir minimas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos valstybių. Pasitinkant K. Donelaičio sukaktį, jo poemos „Metai“ rankraštis bei kitas palikimas, saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, buvo įtrauktas į UNESCO „Pasaulio atminties“ sąrašą.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Atvirlaiškis „Linksmų švenčių“ Atvirlaiškis „Linksmų švenčių“
Atvirlaiškis „Linksmų švenčių“

 ŽAM GEK 36.994/64. Popierius, spaudinys, rankraštis. 13,7x8,7 cm.

Atvirlaiškis iš Plungės 1914 m. siųstas Karmelitų bažnyčios Kaune vikarui Povilui Pukiui (1883–1964).
Atvirlaiškis priklauso kraštotyrininko Konstantino Bružo (1912–2005) senųjų atvirukų kolekcijai (nuo 1900 iki 1940 m.), surinktai pas Žemaičių Kalvarijos gyventojus bei padovanotai muziejui. Daug metų kauptą rinkinį sudaro apie 240 vienetų. Atvirukų kolekciją galima suskirstyti temomis: „Tautinė tematika“, „Lietuvos miestų vaizdai“, „Lietuvos dailininkų kūriniai“, „Latvijos miestai“, „Rusijos miestai“, „Vakarų Europos šalių miestai“, „Prancūzijos muziejų leisti atvirukai“, „Ji ir Jis“, „Gyvūnai, gamta, medžioklė“, „Pasaulio meno kūriniai atvirutėse“; proginiai atvirukai: „Vardo diena“, „Šv. Velykos“, „Šv. Kalėdos, Nauji metai“.
Pirmieji atvirukai pasirodė 1869 m. Austrijos–Vengrijos imperijos sostinėje ir buvo įteisinti, kaip pašto kortelė trumpam laiškui persiųsti. Naujovė greitai paplito įvairiose šalyse. Vokietijoje ji pavadinta Postkarte, Prancūzijoje – Carte Postale, Rusijoje – Открытое писмо (atvirlaiškis). Pirmieji iliustruoti atvirukai Rusijoje išleisti 1894–1895 m. Lietuvoje pirmuosius atvirukus XIX a. pabaigoje išleido knygynų, dailės ir kanceliarinių parduotuvėlių savininkai. Spausdino juos Vokietijos, Švedijos, Rusijos bei Lenkijos spaustuvėse. Laikantis Pasaulio pašto konvencijos reikalavimų, ankstyviausieji buvo leidžiami su prancūziškais pavadinimais. Vėliau – rusų ir lenkų kalbomis. Atvirukai lietuvių kalba leisti po 1904-ųjų, panaikinus spaudos draudimą.

Parengė Regina Bartkienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Kaukė „Velnias“
Kaukė „Velnias“

Meistras Vagdarys (Alsėdžiai, Plungės raj.). 1920 m. ŽAM GEK 1267, LM-1319. Medis, kailis. 31,3x17,7. Fotografas K. Stoškus.

Kaukė „Velnias” naudota per Užgavėnes. Kaukė vaizduoja iškreiptą būtybės veidą. Padaryta iš beržo medienos, dažyta juoda spalva, lūpos – raudonai, dantys, akių baltymai – sidabrine bronza. Viršugalvis apsiūtas kailiu, iš jo kyšo du juodi rantuoti ragiukai. Ryškios raukšlės skruostuose ir kaktoje. Nosis kreiva. Viena akis aukščiau už kitą.
Užgavėnių personažas „Velnias” būdavo apsirengęs juodais drabužiais ir apsiavęs auliniais batais. Už nugaros būdavo pritvirtinti juodi sparnai. Rankose nešiodavosi dėžutę aukoms ir kapstyklėlę, nulenktais nagais. Be to, „Velniui” būdavo pritvirtinama tikra karvės uodega.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Fotografija. Žemaičių muziejaus „Alka“ atidarymas Telšiuose 1932 02 16 d.
Fotografija. Žemaičių muziejaus „Alka“ atidarymas Telšiuose 1932 02 16 d.

Fotografas Fišelis Boruchovičius (fotoateljė „Menas“, Didžioji g. 36, Telšiai). ŽAM GEK 5636, F-77. Fotopopierius. 8,4x22,7 cm.

Žemaičių muziejus „Alka“ atidarytas 1932 m. vasario 16 d. minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Fotografijoje užfiksuoti Žemaičių senovės mėgėjų draugijos „Alka“ nariai, valdžios, inteligentijos atstovai muziejaus atidarymo dieną prie medinio pastato Birutės g. 31, kuriame buvo išnuomoti trys kambariai ir įrengtos pirmosios muziejinės parodos.
Visuomenė nemokamai lankytis muziejuje galėjo sekmadieniais nuo 13 iki 16 val. Pavienius lankytojus ar ekskursijas sutikdavo pats muziejaus direktorius Pranas Genys. Lankytojai atvykdavo ne tik iš Telšių ar aplinkinių kaimų, bet ir iš visos Lietuvos, net užsienio.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

 atgal