Apie muziejų

Sakralinio paveldo ekspozicija – Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys, įkurtas istoriniame Telšių bernardinų vienuolyne. 

Tai muziejinė erdvė, kurios vizija – saugoti ir reprezentuoti Žemaitijos sakralinį paveldą, per istorinius artefaktus ir sakralinės dailės kūrinius aktualizuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvasinę ir materialinę kultūrą. Muziejuje pristatomas gausus sakralinės dailės paveldas: auksakalystė, liturginės tekstilės dirbiniai, procesijų atributai, vaizduojamoji dailė ir kryždirbystė. Didžioji dalis eksponuojamų kūrinių priklauso XIX a. laikotarpiui, tačiau lankytojams taip pat atveriamos ir išskirtinės XVII–XVIII a. vertybės, įtrauktos į Lietuvos kultūros paveldo registrą.


Telšių bernardinų vienuolyno istorija: 
Vienuolyno steigimą Telšiuose inicijavo Telšių seniūnas, LDK pakancleris Povilas Sapiega ir jo žmona Kotryna Goslauskaitė, o 1624 m. jį patvirtino Abiejų Tautų Respublikos karalius Žygimantas III Vaza. Ant Insulos kalvos XVII a. iškilęs vienuolynas, pirmoji medinė bažnyčia ir mūrinė Loreto koplyčia tapo Telšių sakralinio komplekso pradžia. lgainiui vienuolynas ir jo gyvenimas plėtėsi: prie vienuolyno bernardinų pastangomis ir lėšomis atidaryta trijų klasių po-apygardinė mokykla. 1761 m. pradėta statyti mūrinė Loreto Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, prie kurios statybų prisidėjo ne tik dvarininkai, bet ir Žemaičių kunigaikštystės gyventojai: nuo sodybos aukodami bent po 12 grašių. 

1853 m. Telšių bernardinų vienuolynas dėl Rusijos vykdomos antikatalikiškos politikos buvo uždarytas, tačiau Telšių sakralinio komplekso istorija nesibaigė. 1926 m. įsteigta Telšių vyskupija vėl sutelkė miesto kultūros ir švietimo gyvenimą. Vyskupo Justino Staugaičio iniciatyva, buvusio vienuolyno pastate įkurdinta kunigų seminarija. Telšių miesto panoramą papildė nauji sakralinio komplekso pastatai: prie buvusio bernardinų vienuolyno pristatytas modernizmo stiliaus priestatas, vyskupijos kurija (dabar Žemaitės dramos teatras), istorizmo stiliaus – Vyskupų rūmai. Neobarokiniai rūmai tapo ne tik reprezentacine Telšių vyskupijos centro vieta, bet ir vieta, kurioje susitelkė vyskupijos administracija – kurija, tribunolas, archyvas ir kt.