Pristatomi eksponatai

Metai:
Fotonegatyvo vaizdas. Vilnius po 1991 m. sausio 13 d. įvykių
Fotonegatyvo vaizdas. Vilnius po 1991 m. sausio 13 d. įvykių

Fotografas Stanislovas Vozbutas. Skaitmeninis vaizdas darytas iš fotonegatyvo. ŽVM VA 919

Atkurta Lietuvos Nepriklausomybė pažymėta tragiškais 1991 m. sausio įvykiais, kurie įrodė tautos ryžtą ir pasiaukojimą ginti Laisvę. Drąsa, tikėjimas ir noras išsaugoti Nepriklausomybę į Vilnių sutraukė ir atokesnių miestų ir miestelių žmones, kurie vyko į sostinę, kad nors kiek prisidėtų prie šios šventos kovos. Kasmet šie įvykiai prisimenami, laikas po truputį gydo žaizdas, bet neleidžia pamiršti tų dienų.
Pristatome ilgamečio Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokytojo Stanislovo Vozbuto fotografiją, kurioje Seimo rūmų prieigos iškart po tragiškų įvykių.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Litografija. Žemaičių seniūno Stanislovo Radvilos Pamaldžiojo (1549–1599) antkapis Vilniaus Bernardinų bažnyčioje
Litografija. Žemaičių seniūno Stanislovo Radvilos Pamaldžiojo (1549–1599) antkapis Vilniaus Bernardinų bažnyčioje

Autorius Šarlis Klodas Bašeljė (kūrė 1834–1852). 1850 m. Pagal Vasilijų Sadovnikovą  (1800–1879). Iš Jono Kazimiero Vilčinskio (1806–1885) „Vilniaus albumo“. Spausdinta Lemersjė litografijos spaustuvėje Paryžiuje. Popierius, spalvota litografija. Lakštas 56,9x39,7 cm, vaizdas 39,4x22,2 cm. Nežinomas Žemaitijos dvaras. Į muziejų pateko 1940 m. Restauruota 1996 m. P. Gudyno restauravimo centre (Vilniuje). Restauratorė A. Želvienė. ŽAM GEK 31864, D 2175

Litografijoje vaizduojamas Bernardinų bažnyčios interjeras su 1690 m. medine sakykla, papuošta medžio raižiniais, klausykla ir Žemaičių seniūno Stanislovo Radvilos Pamaldžiojo (1559–1599), Mikalojaus Kristupo Radvilos (1549–1616), vadinamo Našlaitėliu, brolio antkapis. Jis sukurtas 1618–1623 m. Dancige, manoma, garsaus skulptoriaus Vilhelmo van der Blokės (apie 1550–1628) dirbtuvėje. Šis antkapis – seniausia Lietuvos profesionalioji apvaliosios skulptūros memorialinė kompozicija. Litografijos autorius ne tiek daug dėmesio skyrė antkapiui pavaizduoti, kiek stengėsi perteikti didingą bažnyčios interjero atmosferą.

Parengė Daiva Lukšienė, Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Maketas. Šilutės bažnyčios didysis altorius
Maketas. Šilutės bažnyčios didysis altorius

Autorius Petras Kalenda (1904–1986). 1982 m. Salantai. Medis, drožyba, lakavimas. 23,5x48,4, h 90,5 cm. ŽVM GEK 2235

Maketas natūralios medienos, lakuotas, sumontuotas varžtais ir sukaltas vinimis. Prie pagrindo pritvirtinta balto metalo plokštelė su graviruotu užrašu: „J. P. kan. Juozapui Grubliauskui 40 metų kunigystės jubiliejų minint. Šilutės parapijiečiai. 1982.V.25“.
Kanauninkas J. Grubliauskas (1918 – 1942 – 1984) Šilutės klebonu ir dekanu buvo paskirtas 1970 m. 1976 m. trumpam buvo iškeltas į Tauragę, po keturių mėnesių grįžo ir Šilutėje dirbo iki savo mirties 1984 m. Kanauninkas rūpinosi parapijos žmonėmis ir stengėsi, kad kukli Šilutės bažnytėlė būtų jauki ir tvarkinga. Jo pastangomis 1971–1983 m. bažnyčia buvo remontuojama, uždėtas naujas stogas, išdažytas bažnyčios vidus, padaryti nauji laiptai į balkoną ir kt.
Maketo autorius – liaudies menininkas, medžio drožėjas, skulptorius iš Salantų Petras Kalenda (1904–1986). Kurti pradėjo piemenaudamas, o nuo 1930 m. tautodailininko kūriniai buvo eksponuojami įvairiose liaudies meno parodose: Kaune, Šiauliuose ir kitur. Žymiausios P. Kalendos skulptūros: „Palangos Juzė“, „Žemaičių vestuvės“, „Neringa ir Naglis“, „Malkų nešėjas“, „Čičinskas“, „Žemaitė“ ir daugelis kitų.
Pristatomas eksponatas yra vienas iš gausaus muziejuje saugomo kan. Juozapo Grubliausko palikimo, kurį 2006 m. nuolat saugoti perdavė p. Valerija Dabulskytė, gyv. Skaudvilėje.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Paveikslas. Mergaitės portretas
Paveikslas. Mergaitės portretas

Nežinomas dailininkas. XIX a. Platelių dvaras. Drobė, aliejus. 70x58 cm. ŽAM GEK 3088, D 378

1940 metais į Žemaičių muziejų „Alka“ iš nacionalizuotų Žemaitijos dvarų pateko tūkstančiai eksponatų: vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, baldai, indai, audiniai, ikonografinė medžiaga, knygos, rankraščiai, dvarų žemių planai. Didžioji dalis saugomų eksponatų ilgus metus buvo prastos būklės, netinkami eksponavimui. Padėtis ėmė keistis, kai per pastaruosius du dešimtmečius, nedideliais kiekiais (pagal finansines galimybes, daugiausia už projektams skirtas lėšas) Vilniaus P. Gudyno restauravimo centre buvo restauruotos meno ir istorinės vertybės iš Žemaitijos dvarų paveldo.
Pristatomas nežinomos mergaitės portretas, kuris 1940 m. į muziejų pateko iš grafų Šuazelių-Gufjė nuo XIX a. pradžios valdyto Platelių dvaro, restauruotas 2014 m., įrėmintas 2015 m.
Daugiau dvarų kultūrą menančių eksponatų išvysite virtualioje parodoje „Išsaugotas dvarų paveldas“.
Skiriama Lietuvos muziejų kelio šių metų temai „Dvarų kultūros atspindžiai“.

Parengė Daiva Lukšienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Pamokslas „Brangūs Jaunavedžiai, malonūs svečiai!“ Pamokslas „Brangūs Jaunavedžiai, malonūs svečiai!“
Pamokslas „Brangūs Jaunavedžiai, malonūs svečiai!“

Autorius kunigas Antanas Ivanauskas. XX a. 5-6 deš. Popierius, rankraštis. 20,4x14,4. ŽVM GEK 2564/1

Šiemet, birželio 14 d., sukanka 75 m., kai buvo pradėtas vykdyti masinis gyventojų trėmimas iš Lietuvos į tolimuosius SSRS regionus. Sovietų Sąjungai 1940 m. birželio mėn. okupavus Lietuvą, pradėta terorizuoti ir naikinti krašto gyventojus, imtasi represijų prieš okupacinio režimo priešininkus. Politinės represijos buvo taikomos žmonėms, kuriuos okupacinis režimas pripažino pavojingais SSRS valstybei ir politinei santvarkai. Okupuotos Lietuvos gyventojai ypač nukentėjo nuo trėmimų – masinių represijų akcijų. Iki 1953 m. Sovietų Sąjungoje tremtis vartota kaip priemonė susidoroti su politiniais priešininkais ir įvaryti gyventojams baimę.
Kun. tremtinys Antanas Ivanauskas (1921–2005) kaip ir daugybė Telšių ir kitų vyskupijų dvasininkų už tikėjimo dalykų aiškinimą moksleiviams, aktyvią veiklą 1949 m. rugpjūčio 28 d. buvo suimtas, „už akių“ nuteistas 10 m. lagerio ir išsiųstas į Minlagą Komijoje. Tremtyje, toli nuo Tėvynės, nenuleido rankų, tęsė evangelizavimą, patarnavo tautiečiams, kuriuos ištiko tokia pat lemtis.
Pristatome rankraštį pamokslo, kurį kun. A. Ivanauskas pasakė tremtinių Felikso ir Michalinos (tikėtina, kad pamokslas buvo kartotas, nes rankraštyje įrašyti dar ir Jono bei Genovaitės vardai) jungtuvių proga tremties vietoje Komijoje. Pamoksle be sveikinimų ir pamokymų, kunigas išreiškia viltį grįžti į Tėvynę ir į ją parsivežti jauną šeimą.
Muziejuje suformuotas kunigo A. Ivanausko fondas, kuriame kunigui priklausę daiktai: sutana, jubiliejinė lazda, fotografijos, pamokslų rankraščiai ir kt. Kunigo palikimą nuolat saugoti 2008 m. perdavė p. Nijolė Masalskienė gyvenanti Kaune.

Parengė Alma Būdvytienė, Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

 atgal