Žemaičių muziejus „Alka”

Svarbiausias Žemaitijos muziejus.
Nuo archeologijos iki šiuolaikinio meno.
TELŠIŲ APSKRITIES VIRŠININKO E. ŠALKAUSKO ŠEIMOS ALBUMĄ ATVERTUS
Prisimenant buvusį Telšių apskrities viršininką Eugenijų Šalkauską (Šalkauskį), 2021 m. rugsėjo 25 d. minėtume 130-ąsias jo gimimo metines.

Telšių apskrities viršininku E. Šalkauskas buvo paskirtas 1929 m. lapkričio 1 d. Tų pačių metų lapkričio 15 d. laikraštyje „Žemaičių prietelius“ Nr. 46 (207) pasirodė pranešimas: „Naujas apskrities viršininkas. Telšių apskrities viršininku paskirtas atsargos vyresnysis leitenantas Eugenijus Šalkauskas, kilęs iš Šiaulių miesto. Girdėt, p. Viršininkas būsiąs visiems lengvai prieinamas ir rūpestingas apskrities šeimininkas. Jis tarp kita ko ypatingai kreipsiąs dėmesį į tai, kad apskritis kiek galima kultūriškai susitvarkytų.“ Būtent E. Šalkausko viršininkavimo Telšių apskrityje laikotarpiu buvo įkurtas ir „Alkos“ muziejus.

Žemaičių muziejus „Alka“ Asmenų archyve saugomame E. Šalkausko šeimos albume yra 117 fotografijų, 30 atvirukų, 1 pašto ženklas, 3 gyvenamojo namo planai.
NESUSITIKĘ, BET SIELOJ ARTIMI: VYTAUTAS MAČERNIS IR KONSTANTINAS BRUŽAS
„Alka – tu kaip amžinybės lentyna, vieta nemirtingumui…“. Tokius žodžius muziejui skyrė Žemaičių Kalvarijoje gyvenęs kraštotyrininkas Konstantinas Bružas, viename iš darbuotojams rašytų laiškų.

Muziejaus saugyklose saugoma daugelio Žemaitijos šviesuolių atmintis. Čia „amžinybės lentynose“ savo vietą rado ir dviejų garsių „dvasios ąžuolų“, šarneliškių – Vytauto Mačernio ir Konstantino Bružo kultūrinis palikimas. Jie vienas kito nepažinojo. Kas siejo šiuos du svajotojus idealistus? Meilė tėviškei, filosofinis požiūris į aplinkinį pasaulį? „Vizijos“, įkūnytos akmenyje? Gal būt ir tai, kad prisimindami poetą, negalime nepaminėti žymiojo kraštotyrininko, surinkusio viską apie V. Mačernį ir patikėjusio dešimtmečius rinktą istorinę medžiagą „Alkos“ muziejui: nuo paties poeto ir jo giminių fotografijų iki menkiausio poeto paminėjimo spaudoje, nuo leidinių su atspausdintais eilėraščiais ir amžininkų prisiminimais iki renginių bei paminėjimų bukletų ir nuotraukų, dailininkų kūrinių.
Mamos rankdarbiuose pražydusios gėlės
Kiek rankų šilumos ir švelnumo įdėta mūsų Mamų rankdarbiuose: audiniuose, nėriniuose, siuvinėjimuose. Virtualioje parodoje „Mamos rankdarbiuose pražydusios gėlės“ pristatome siuvinėtų dekoratyvinių kampelių fragmentus.
Margučių magija Vincentos Juškevičienės kūryboje
Margutis – gamtos prisikėlimo, gyvybės atsiradimo, gyvenimo atsinaujinimo, augmenijos gimimo, jos žydėjimo ir vaisingumo simbolis. Buvo tikima, kad jis gali išgydyti ligas, apsaugoti nuo blogų jėgų. Norėdami paskatinti gamtos pabudimą, žmonės aukojo, dovanojo vieni kitiems, valgė išrašytus įvairiais raštais kiaušinius.
Užgavėnių ličynos iš Žemaitijos
Užgavėnės – žiemos palydų šventė, šurmuliuojanti 46-ą dieną iki Velykų. Svarbiausia Užgavėnėms – linksmumas. Už persirengėlių krečiamas išdaigas niekas nepykdavo, vaišindavo juos mėsa, blynais, specialiai padarytu alumi.
Užgavėnės turėjo maginę, apeiginę reikšmę. Buvo sakoma, kad kas Užgavėnių dieną sėdi namie, to pasėliai menki užaugs. Tad ir jaunimas, ir seni sėsdavo į roges ir važiuodavo kuo toliau į laukus, lankydavo kitus kaimus. Kad derlius būtų didesnis, būtinai reikėdavo kuo dažniau išgriūti iš rogių ir pasivolioti sniege. Važiuojančiuosius žmonės stengdavosi aplieti vandeniu ir negauti nuo vadeliotojo botagu.
Virtuali kelionė po XIX a. Europą (stereoskopinių fotografijų kolekcija Žemaičių muziejuje „Alka“)

Žemaičių muziejuje „Alka“ išsaugotas Platelių dvaro archyvas, susijęs su prancūzų kilmės grafų Šuazelių-Gufjė (pranc. de Choiseul-Gouffier) šeima, valdžiusia Platelius nuo XIX amžiaus pradžios iki 1940 metų. Kiekviename dvare buvo madinga kaupti suvenyrus iš kelionių po Europą. XIX amžiaus antros pusės geriausiu kelionės atminimu tapo fotografija. Virtualioje parodoje pristatome Šuazelių-Gufjė archyve išsaugotą unikalią XIX amžiaus stereoskopinių fotografijų kolekciją.