Pristatomi eksponatai

Metai:
Albumėlis Albumėlis
Albumėlis

ŽAM GEK 40.153. Popierius, spaudinys, 17 l. ir 1 viršelio lapas, lietuvių, rusų, anglų k., 9,2x15.

Albumėlis su Telšių miesto bei apylinkių vaizdais. Vilnius, 1961(?).
Tiražas 5000. Išleido Valstybinė grožinės literatūros leidykla. Spausdino valstybinė spaustuvė „Raidė“.
Muziejui dovanojo Liucija Snarskienė (Alytus).
Be pirmojo viršelio lapo.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Dviašmenis kalavijas
Dviašmenis kalavijas

ŽAM GEK – 30.964/1196, Arch – 2345. Geležis. Ašmenų ilgis – 67,5, plotis – 2–3,8 cm., skersiuko ilgis – 16 cm.

Datuojamas XIII–XV a. Kalavijas dviašmenis, sulankstytas, smailėjančia geležte. Skersiukas išlenktas puslankiu, galais į ašmenų pusę. Galai ornamentuoti. Kalavijas rastas Kuršų kapinyno tyrinėjimų metu 1987 m. Susuktas, apdegęs laidojimo apeigų metu.
Eksponatas atspindi kuršių kultūros klestėjimo laikotarpį, kai į degintinius kapus buvo dedamos turtingiausios įkapės: gražiausi papuošalai, neretai puošti sidabru, geriausi ginklai. Savo kariams be ginklų į kapą dėdavo žirgui skirtas įkapes: balno kilpas, žąslus, pentinus, kamanas. Kuršiai tikėjo, kad visi šie daiktai bus reikalingi pomirtiniame gyvenime.

Parengė Guoda Gimbutytė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Medalis Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms atminti Medalis Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms atminti
Medalis Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms atminti

ŽAM GEK 40.025. Vario ir cinko lidinys (Cu85/Zn15). Padengtas auksu (999/1000). Skersmuo 38,6 mm. Masė 24 g. Autorė Elles Kloosterman. Kaldinimo kokybė – semi-proof. Nukaldinta St Pauls monetų kalykloje (Didžioji Britanija). Išleista 2014 m.

Paauksuoto medalio averse vaizduojamas rašytojo Kristijono Donelaičio portretas ir knyga, lanku palei viršutinę briauną driekiasi užrašas „1714 ● KRISTIJONAS DONELAITIS ● 2014“. Reverse pacituota pirmoji garsiosios poemos „Metai“ frazė „Jau saulelė vėl atkopdama“ ir pavaizduotos poemos scenos.

2014-aisiais K. Donelaičio jubiliejus yra plačiai paskelbtas UNESCO ir minimas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos valstybių. Pasitinkant K. Donelaičio sukaktį, jo poemos „Metai“ rankraštis bei kitas palikimas, saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, buvo įtrauktas į UNESCO „Pasaulio atminties“ sąrašą.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Atvirlaiškis „Linksmų švenčių“ Atvirlaiškis „Linksmų švenčių“
Atvirlaiškis „Linksmų švenčių“

 ŽAM GEK 36.994/64. Popierius, spaudinys, rankraštis. 13,7x8,7 cm.

Atvirlaiškis iš Plungės 1914 m. siųstas Karmelitų bažnyčios Kaune vikarui Povilui Pukiui (1883–1964).
Atvirlaiškis priklauso kraštotyrininko Konstantino Bružo (1912–2005) senųjų atvirukų kolekcijai (nuo 1900 iki 1940 m.), surinktai pas Žemaičių Kalvarijos gyventojus bei padovanotai muziejui. Daug metų kauptą rinkinį sudaro apie 240 vienetų. Atvirukų kolekciją galima suskirstyti temomis: „Tautinė tematika“, „Lietuvos miestų vaizdai“, „Lietuvos dailininkų kūriniai“, „Latvijos miestai“, „Rusijos miestai“, „Vakarų Europos šalių miestai“, „Prancūzijos muziejų leisti atvirukai“, „Ji ir Jis“, „Gyvūnai, gamta, medžioklė“, „Pasaulio meno kūriniai atvirutėse“; proginiai atvirukai: „Vardo diena“, „Šv. Velykos“, „Šv. Kalėdos, Nauji metai“.
Pirmieji atvirukai pasirodė 1869 m. Austrijos–Vengrijos imperijos sostinėje ir buvo įteisinti, kaip pašto kortelė trumpam laiškui persiųsti. Naujovė greitai paplito įvairiose šalyse. Vokietijoje ji pavadinta Postkarte, Prancūzijoje – Carte Postale, Rusijoje – Открытое писмо (atvirlaiškis). Pirmieji iliustruoti atvirukai Rusijoje išleisti 1894–1895 m. Lietuvoje pirmuosius atvirukus XIX a. pabaigoje išleido knygynų, dailės ir kanceliarinių parduotuvėlių savininkai. Spausdino juos Vokietijos, Švedijos, Rusijos bei Lenkijos spaustuvėse. Laikantis Pasaulio pašto konvencijos reikalavimų, ankstyviausieji buvo leidžiami su prancūziškais pavadinimais. Vėliau – rusų ir lenkų kalbomis. Atvirukai lietuvių kalba leisti po 1904-ųjų, panaikinus spaudos draudimą.

Parengė Regina Bartkienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

 atgal