Pristatomi eksponatai

Metai:
Medalis. Žemaičių vyskupas Gasparas Cirtautas
Medalis. Žemaičių vyskupas Gasparas Cirtautas

Autorius nežinomas. Apie 1903(?) m.  Medalis vienpusis. Averse vyskupo portretas profiliu. Atvaizdą lanku palei viršutinę briauną juosia užrašas: „Caspar Cyrtowt. Eppus – Suffr – Samogit“. Medalio autoriaus autografas ir metai apačioje neišskaitomi. Gipsas, Ø 34,3. ŽVM GEK 446.

Gasparas Felicijonas Cirtautas (1841 06 09 (21)–1913 09 04) gimė Veiviržėnų parapijos Aisėnų kaimo dalyje Padumblyje, dešimties vaikų šeimoje, mokėsi Rietavo valdiškoje mokykloje, Raseinių parapijinėje mokykloje, Šiaulių gimnazijoje, Varnių kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje. Įšventintas kunigu paskiriamas Žemaičių kunigų seminarijos lotynų kalbos profesoriumi, dėstė Šventąjį raštą ir dogmatinę teologiją. Nuo 1888 m. Žemaičių seminarijos rektorius ir Šventojo Rašto profesorius. 1897 m. lapkričio 30 d. G. Cirtautas Peterburge įšventinamas į vyskupus ir grįžo į Kauną į Žemaičių pavyskupius. 1908 m. mirus vyskupui Mečislovui Paliulioniui, Žemaičių kapitula vienbalsiai išrinko vyskupą G. Cirtautą Žemaičių vyskupijos valdytoju, o Popiežius Pijus X 1910 m. balandžio 7 d. pakelia jį į diecezinius Žemaičių vyskupus.
Vyskupo G. Cirtauto rūpesčiu ir pastangomis 1912 m. pradėta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčios statyba. Vyskupas visokeriopai rėmė lietuviškus katalikiškus leidinius ir draugijas, nuolat remdavo vargdienius, našlaičius, moksleivius, leido plėstis lietuviškam sąjūdžiui.
Eksponatą nuolatiniam saugojimui 2001 m. perdavė Lietuvos „Carito“ ekonomas Algimantas Urbonas.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Kalendorius „Naujos lietuviškos kalendros 1914“ Kalendorius „Naujos lietuviškos kalendros 1914“
Kalendorius „Naujos lietuviškos kalendros 1914“

Tilžė, Lietuviškos Sąjungos knygynas, 1913 m. Popierius, spaudinys. 168 p., lietuvių k., gotiškas, lotyniškas šriftas. 21,7x15,5 cm. ŽVM GEK 3164/22.

Kalendorių sudarė ir redagavo kunigas Jonas Urbšaitis (?). Išleistas Tilžėje, Lietuviškos sąjungos knygyno kaštais 1913 m. Kalendoriaus raidžių šriftas gotiškas ir lotyniškas. Viršelis spalvotas, iliustruotas nuotraukomis, gale gausu įvairiausios reklamos skelbimų. 152 p. įrištas dvilapis „Profesorių balsai apie apsvaiginančius gėrimus“.
Kalendoriuje spausdinama sudarytojo kunigo J. Urbšaičio prakalba „Buk pasweikintas, miels skaitytojau…“; pamokslas „Prie Naujo meto slengsczio“; lietuvių poetų A. Jakšto, Maironio, V. Kudirkos, P. Vaičaičio, L. Giros eilėraščiai, pasakėčios, pasakos, apsakymai, aforizmai, „Mokytu žmoniu iszsireiszkimai [I. Kanto, Marcuso Aurelijaus ir kitų]“. Kaip ir daugumoje kalendorių pateikiami ūkiški patarimai: „Apie swarbuma kiauliû auginimo gaspadorysteje“, „Naujos žinios apie snukio bei nagu ligą“, „Pelke kaip gydymo pryprowa prie arkliu susižeidimu“, „Naudingi pamokinimai“, „Suskaitymas naminiu gywoliu“, „Szunies wiernybe iki smerties“, „Gaspadinems“, „Musu kudikeliams“ – (išvertė E. Endrulaitis). Spausdinamos istorinės bei astronomijos žinios „Apžwalgymas swieto budawones“.
Kalendoriuje išspausdintas Martyniškio straipsnis „Kristijonas Donalaitis. (1714–1914)“ – skirtas poeto 200-osios gimimo metinėms, supažindinantis su Donelaičiu ir aktualizuojantis jo reikšmę.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Albumėlis Albumėlis
Albumėlis

ŽAM GEK 40.153. Popierius, spaudinys, 17 l. ir 1 viršelio lapas, lietuvių, rusų, anglų k., 9,2x15.

Albumėlis su Telšių miesto bei apylinkių vaizdais. Vilnius, 1961(?).
Tiražas 5000. Išleido Valstybinė grožinės literatūros leidykla. Spausdino valstybinė spaustuvė „Raidė“.
Muziejui dovanojo Liucija Snarskienė (Alytus).
Be pirmojo viršelio lapo.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Dviašmenis kalavijas
Dviašmenis kalavijas

ŽAM GEK – 30.964/1196, Arch – 2345. Geležis. Ašmenų ilgis – 67,5, plotis – 2–3,8 cm., skersiuko ilgis – 16 cm.

Datuojamas XIII–XV a. Kalavijas dviašmenis, sulankstytas, smailėjančia geležte. Skersiukas išlenktas puslankiu, galais į ašmenų pusę. Galai ornamentuoti. Kalavijas rastas Kuršų kapinyno tyrinėjimų metu 1987 m. Susuktas, apdegęs laidojimo apeigų metu.
Eksponatas atspindi kuršių kultūros klestėjimo laikotarpį, kai į degintinius kapus buvo dedamos turtingiausios įkapės: gražiausi papuošalai, neretai puošti sidabru, geriausi ginklai. Savo kariams be ginklų į kapą dėdavo žirgui skirtas įkapes: balno kilpas, žąslus, pentinus, kamanas. Kuršiai tikėjo, kad visi šie daiktai bus reikalingi pomirtiniame gyvenime.

Parengė Guoda Gimbutytė
© Žemaičių muziejus „Alka“

 atgal