Paroda kviečia susipažinti su viena reikšmingiausių religinės praktikos tradicijų Lietuvoje – Didžiaisiais Žemaičių Kalvarijos atlaidais, kurių ištakos siekia XVII a. vidurį. Įkvėptus Jeruzalės, Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Gardų miestelyje, dabartinėje Žemaičių Kalvarijoje, įrengė Kristaus kančios kelią – Kalvarijų kalnus. Per dvejus metus pastatyta devyniolika koplyčių, įrengta dvidešimt Kryžiaus kelio stočių, o pati vieta netruko įgyti stebuklingos šventovės statusą.

Pristatome Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkiniuose saugomus eksponatus – maldaknyges su giedojimams skirtomis giesmėmis (vadinamaisiais Kalnais), religinius leidinius, atvirukus, bukletus ir kitus istorinius liudijimus, menančius gyvą ir giliai įsišaknijusią piligrimystės tradiciją. Šie eksponatai atskleidžia ne tik dominikonų veiklą, jų sukurtą ir išverstą liturginę medžiagą, bet ir tikinčiųjų pastangas išlaikyti tradiciją net sovietinės priespaudos metais, kai procesijos buvo draudžiamos, o šventės vyko slapta, šeimų ar mažų grupelių maldomis.

Išlikusi ir muziejuje saugoma medžiaga liudija dvasinį atsparumą, kultūrinį tapatumą ir tikėjimo galią, daugiau nei 380 metų telkusią piligrimus iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių.

Kviečiame susipažinti su Žemaičių Kalvarijos istorija ir pamatyti šios gyvos religinės tradicijos ženklus virtualioje parodoje.

Margutis – gamtos prisikėlimo, gyvybės atsiradimo, gyvenimo atsinaujinimo, augmenijos gimimo, jos žydėjimo ir vaisingumo simbolis. Buvo tikima, kad margutis gali išgydyti ligas, apsaugoti nuo blogų jėgų. Norėdami paskatinti gamtos pabudimą, žmonės aukojo, dovanojo vieni kitiems, valgė įvairiais raštais išrašytus kiaušinius.
Margučio raštai-ornamentai turėjo simbolines, magines reikšmes. Ant margučio išrašytos saulutės – kad augmenijai netrūktų saulės, žvaigždės – kad laukams užtektų šviesos ir naktį, žalčio motyvas (S raidės ornamentas) – kad pabustų gyvybė, ratas – apsauga nuo piktųjų dvasių, trikampis – kad pakaktų vandens, būtų geras derlius, rombas su taškeliu viduryje simbolizavo vaisingumą, kvadratas – gyvenamąją vietą ir t. t. Margučio spalva taip pat turėjo simbolinę prasmę: žalia reiškė augimą, sveikatą; juoda – žemę, gausumą, pilnatvę; mėlyna – dangų, palaimą; raudona – gimimą, gyvenimą, energiją, visko pradžią, vaisingumą, atgimimą; geltona, ruda – šviesą, derlių, šilumą.