Gegužės 21 dieną 16 val. visi kviečiami atvykti į Žemaitijos kaimo muziejų, kur bus tęsiama šimtametė Žemaitijos tradicija – giedama Švč. Mergelės Marijos litanija (giesmės dar vadinamos „Mojavomis“).

Lietuvių tautos pasipriešinimas primestam rusiškam raidynui nutraukė keturis dešimtmečius trukusį spaudos draudimą. 1904 m. gegužės 7 (balandžio 24) d. Rusijos caras patvirtino Ministrų komiteto nutarimą: „Panaikinti visus anksčiau priimtus nutarimus bei potvarkius dėl lietuvių ir žemaičių rašto ir leisti šiuose leidiniuose vartoti, be rusiškojo, taip pat lotyniškąjį arba kitokį raidyną“.

Kiek rankų šilumos ir švelnumo įdėta mūsų Mamų rankdarbiuose: audiniuose, nėriniuose, siuvinėjimuose. Virtualioje parodoje „Mamos rankdarbiuose pražydusios gėlės“ pristatome siuvinėtų dekoratyvinių kampelių fragmentus.

Reikalavimai:
- turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintą išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu informatikos mokslų srityje.

Žemaičių muziejus „Alka“ ieško kūrybiško, komunikabilaus ir iniciatyvaus kultūrinės veiklos koordinatoriaus (-ės).

2021 m. vasario 3 d. vyko nuotolinis Telšių žydų bendruomenės istorijai atminti skirtos mokslinės konferencijos pranešimų rinkinio „Telšių atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“ pristatymas.

Žemaičių muziejus „Alka“ pristato dar spaustuvės dažais kvepiančią naujieną – vyr. muziejininkės Irmos Kontautienės sudarytą knygą „Ceklio žemės pilių lobiai“, kurioje vaizdingai aprašomi net 37 Žemaitijos piliakalniai ir juose slypintys lobiai, sudėti Lietuvos archyvuose ir muziejuose saugomi autentiški mūsų senolių padavimai lietuvių ir žemaičių kalbomis, archeologiniai tyrinėjimai bei radinių saugojimo vietos.

1791 m. gruodžio 6 d. Telšiams suteikta Magdebugo teisė. Trumpai apžvelgsime, kaip vystėsi ir gyveno miestas pirmąjį šimtmetį po pilnateisio miesto statuso gavimo, remiantis Žemaičių muziejaus „Alka“ istorijos skyriaus rinkiniais, Kauno apskrities archyvo medžiaga, autorių - D. Afanasjevo, M. Gadono, M. A. Brenšteino, vysk. M. Valančiaus darbuose paskelbtais statistiniais duomenimis.

Mėgstate skaityti istorinius romanus, atsiminimus, o gal domitės Lietuvos XIX a. grožine literatūra, parašyta užsienio kalbomis, norite daugiau sužinoti apie vieną iš pirmųjų istorinės Lietuvos moterų rašytojų Sofiją Tyzenhauzaitę de Šuazel-Gufjė? Sakote, kad taip. Tada naršyklėje surinkite interneto svetainės „Žemaičių žemė“ adresą www.zemaitiuzeme.lt ir šio leidinio titulinio puslapio „Meniu“ juostoje pamatysite skyrių „Sofija Tyzenhauzaitė ir jos kūrybinis palikimas“.

Minint 2020-uosius – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, Žemaičių muziejus „Alka“ įgyvendino projektą „Telšių Atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“. Iš hebrajų ir jidiš kalbų į lietuvių kalbą išversta per 250 puslapių Atminties knygos „Telšiai“ straipsnių, kuriuos rašė Telšiuose gimę, gyvenę, mokęsi ir išsigelbėję nuo holokausto žydai.