Naujienos
2023 m.
birželio
02 d.
Vikingų epochos pabaigą Žemaitijoje mena geležinis kalavijas
Žemaičių muziejuje „Alka“ saugoma įspūdinga ginklų kolekcija, didelė jų dalis priklauso Archeologijos rinkiniui. Šiandien pristatome vieną šio rinkinio ginklų – Žemaitijoje rastą kalaviją.
2023 m.
birželio
01 d.
„KELIAUK IR PASPIRTUKĄ GAUK“
Penkios Vakarų Lietuvos savivaldybės – Plungės, Mažeikių, Telšių, Kretingos ir Klaipėdos rajonų – kviečia į naują vasaros iššūkį! Tikslas – pažinti Žemaitijos kraštą, prizas – ELEKTRINIS...
2023 m.
gegužės
31 d.
Siūlas, oda, geležis. Europos archeologijos dienos 2023 Telšiuose.
Europos archeologijos dienos 2023 – birželio 16, 17 dienomis Žemaičių kaimo muziejuje!
2023 m.
gegužės
30 d.
Miesto šventės proga – atidaromos dvi parodos
Birželio 10 d. 16 val. Telšių Ješivoje bus pristatoma Lietuvos nacionalinio muziejaus kilnojamoji paroda „Objektas ir detalė: akmens amžiaus estetikos pasaulis“.
2023 m.
gegužės
22 d.
Amatais ir kulinariniu paveldu turtinga ŽEMAITIU GĪVASTIS
Žemaičių kaimo muziejuje trečiąjį gegužės šeštadienį surengta amatų ir kulinarinio paveldo šventė „Žemaitiu gīvastis“.
2023 m.
gegužės
05 d.
Visi žiedai – mamoms
Šį sekmadienį (05-07) visas mamas kviečiame nemokamai apsilankyti Sakralinio paveldo ekspozicijoje.
Renginiai
Siūlas, oda, geležis. Europos archeologijos dienos 2023 Telšiuose.
Europos archeologijos dienos 2023 – birželio 16, 17 dienomis Žemaičių kaimo muziejuje!
Vieno eksponato paroda „Telšiai. Karališkasis miestas“
Birželio 11 d. 13:30 val. Sakralinio paveldo ekspozicijoje bus pristatoma vieno eksponato paroda „Telšiai. Karališkasis miestas“
Lietuvos nacionalinio muziejaus kilnojamoji paroda „Objektas ir detalė: akmens amžiaus estetikos pasaulis“
Birželio 10 d. 16 val. Telšių Ješivoje bus pristatoma Lietuvos nacionalinio muziejaus kilnojamoji paroda „Objektas ir detalė:...
Dr. Arvydo Pakštalio paskaita „Iš Telšių į Telšius: netikėti ješivos likimai“
Gegužės 24 d. 17:30 val. kviečiame į dr. Arvydo Pakštalio paskaitą „Iš Telšių į Telšius: netikėti ješivos likimai“. Moderuos -...
Amatū ėr kolėnarėnė pavelda švėntė ŽEMAITIU GĪVASTIS 2023
Gegožės 20 dėina nu 16 adīnas Žemaitiu kaima moziejou amatū ėr kolėnarėnė pavelda švėntė ŽEMAITIU GĪVASTIS 2023.
EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS
Kaip ir kasmet gegužės 13 d. muziejai kviečia vakarą praleisti kartu! Žemaičių muziejus „Alka“ padaliniuose jūsų lauks:
Virtualios parodos
Senosios knygos fondo turtai
Žemaičių tarmei susiformuoti ir jai įsitvirtinti padėjo XVIII–XIX a. žemaičių inteligentai Dionizas Poška, Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Laurynas Ivinskis ir kiti. Labai nedaug trūko, kad Lietuvos valstybinė bendrinė kalba būtų formuojama žemaičių tarmės pagrindu, tačiau vis dėlto buvo pasirinkta vakarų aukštaičių tarmė.
Muziejaus Senosios knygos fonde sukaupta per 2000 vnt. senųjų lietuviškų leidinių žemaičių tarminiu pagrindu. Didžiausias literatūros rinkinys – katalikiško turinio knygelės, kurias kūrė vyskupas M. Valančius ir jo aplinkoje dirbę dvasininkai (Vincentas Juzumas, Jeronimas Račkauskas, Antanas Savickis, Kazimieras Skrodzkis, Feliksas Vareika ir kt. autoriai, gyvenę bei kūrę žemaičių krašte).
Nedidelio formato ir apimties knygelės, taupant ir apsaugant nuo sunykimo buvo po kelias įrišamos į vienus odinius viršelius (konvoliutus). Eksponatai į muziejų pateko etnografinių ekspedicijų metu 1958–1990 metais iš Telšių, Alsėdžių, Plungės. Daug senųjų spaudinių fondo leidinių 1970–1990 m. surinko ir perdavė Žemaičių muziejui „Alka“ kraštotyrininkas Konstantinas Bružas iš Žemaičių Kalvarijos.
Iš pirmo žvilgsnio virtualioje parodoje eksponuojamų leidinių kalba atrodo esanti netaisyklinga, daug svetimybių, bažnytinių frazeologizmų, naudotasi lenkiška abėcėle. Vis dėlto turime neužmiršti, kad daugiau kaip prieš du šimtus metų mūsų proseneliams šios knygelės buvo vienintelis rašto, krikščionybės tiesų ir istorijos mokslo šaltinis, atspausdintas jų pažįstama šnekamąja kalba.
Gegužės 7-oji – Lietuviškos spaudos atgavimo kalbos ir knygos diena.
Parodoje, skirtoje Lietuviškos spaudos atgavimo kalbos ir knygos dienai, pristatome dalį Žemaičių muziejaus „Alka“ senųjų spaudinių fonde išlikusių žemaitiškų knygų.
Parodoje, skirtoje Lietuviškos spaudos atgavimo kalbos ir knygos dienai, pristatome dalį Žemaičių muziejaus „Alka“ senųjų spaudinių fonde išlikusių žemaitiškų knygų.
Žemaičių tarmei susiformuoti ir jai įsitvirtinti padėjo XVIII–XIX a. žemaičių inteligentai Dionizas Poška, Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Laurynas Ivinskis ir kiti. Labai nedaug trūko, kad Lietuvos valstybinė bendrinė kalba būtų formuojama žemaičių tarmės pagrindu, tačiau vis dėlto buvo pasirinkta vakarų aukštaičių tarmė.
Muziejaus Senosios knygos fonde sukaupta per 2000 vnt. senųjų lietuviškų leidinių žemaičių tarminiu pagrindu. Didžiausias literatūros rinkinys – katalikiško turinio knygelės, kurias kūrė vyskupas M. Valančius ir jo aplinkoje dirbę dvasininkai (Vincentas Juzumas, Jeronimas Račkauskas, Antanas Savickis, Kazimieras Skrodzkis, Feliksas Vareika ir kt. autoriai, gyvenę bei kūrę žemaičių krašte).
Nedidelio formato ir apimties knygelės, taupant ir apsaugant nuo sunykimo buvo po kelias įrišamos į vienus odinius viršelius (konvoliutus). Eksponatai į muziejų pateko etnografinių ekspedicijų metu 1958–1990 metais iš Telšių, Alsėdžių, Plungės. Daug senųjų spaudinių fondo leidinių 1970–1990 m. surinko ir perdavė Žemaičių muziejui „Alka“ kraštotyrininkas Konstantinas Bružas iš Žemaičių Kalvarijos.
Iš pirmo žvilgsnio virtualioje parodoje eksponuojamų leidinių kalba atrodo esanti netaisyklinga, daug svetimybių, bažnytinių frazeologizmų, naudotasi lenkiška abėcėle. Vis dėlto turime neužmiršti, kad daugiau kaip prieš du šimtus metų mūsų proseneliams šios knygelės buvo vienintelis rašto, krikščionybės tiesų ir istorijos mokslo šaltinis, atspausdintas jų pažįstama šnekamąja kalba.
Parengė muziejininkė-rinkinio saugotoja Regina Bartkienė
Medalio menas: nuo kunigaikščio iki močiutės
Žemaičių muziejus „Alka“ – nuo šiol naujoje interaktyvioje Google Arts & Culture platformoje. Google Arts & Culture –platforma, kuri atveria tarptautinį kultūros ir meno lobyną, vienija kelis tūkstančius pasaulio muziejų ir kviečia patirti virtualias jų kolekcijas.
Pirmoji Žemaičių muziejaus „Alka“ paroda pristato medalininkystės fenomeną, kviečia susipažinti su šio meno ištakomis ir šiandien muziejuje saugoma išskirtine šiuolaikinių medalių kolekcija. Žvelgdami į šį, beveik 700 muziejinių vertybių siekiantį, medalių ir mažosios plastikos kūrinių rinkinį, galime išsamiai susipažinti su Lietuvos medalio menu ir jo kūrėjais.
Pirmoji Žemaičių muziejaus „Alka“ paroda pristato medalininkystės fenomeną, kviečia susipažinti su šio meno ištakomis ir šiandien muziejuje saugoma išskirtine šiuolaikinių medalių kolekcija. Žvelgdami į šį, beveik 700 muziejinių vertybių siekiantį, medalių ir mažosios plastikos kūrinių rinkinį, galime išsamiai susipažinti su Lietuvos medalio menu ir jo kūrėjais.
Archeologai Vitas ir Laimutė Valatkos. Fragmentai.
Archeologai, kraštotyrininkai, muziejininkai, fotografai Vitas Valatka (1927–1977) ir Teresa Laimutė Valatkienė (1937–2018), kartu gyvenę, dirbę, ieškoję ir džiaugęsi atradimais. Abu savotiškos Žemaičių muziejaus „Alka“ legendos.
Abu traukė toks paslaptingas, mažai žinomas, įdomus archeologo darbas, ieškojimai. L. Valatkienė iš pradžių dalyvavo V. Valatkos vadovaujamose ekspedicijose, po jo mirties pati organizuodavo ekspedicijas ir žvalgymus. Kartu tyrinėjo Žemaitijos archeologinius paminklus: Žaduvėnų pilkapius ir Vembutų senkapį (abu Telšių r.) 1975 m., Kukių kapinyną (Mažeikių r.) 1976 m.
V. Valatka, meistriškai valdydamas pieštuką, pats piešė radinius, darė brėžinius, planus, abu rašė aprašus, užrašinėjo prisiminimus, fotografavo ekspedicijas, radinius, įvairias Lietuvos vietoves.
Ir viskas preciziškai tvarkingai ir tiksliai: nuo menkiausios radinio detalės iki užrašo ant fotografijos…
Minėdami Žemaičių muziejaus „Alka“ 90-metį, minėjome gražias abiejų muziejininkų gimimo sukaktis: Vitui Valatkai būtų – 95-eri, Teresai Laimutei Valatkienei – 85-eri. Virtualioje parodoje kviečiame prisiminti buvusius kolegas Vitą ir Laimutę Valatkas įvairiomis jų gyvenimo akimirkomis.
Parodą parengė Žemaičių muziejaus „Alka“ Rinkinių apskaitos ir apsaugos skyriaus muziejininkė-rinkinio saugotoja Nijolė Laukytė. Virtualioje erdvėje įgyvendino muziejininkė–skaitmenintoja Loreta Norvaišienė.
Abu traukė toks paslaptingas, mažai žinomas, įdomus archeologo darbas, ieškojimai. L. Valatkienė iš pradžių dalyvavo V. Valatkos vadovaujamose ekspedicijose, po jo mirties pati organizuodavo ekspedicijas ir žvalgymus. Kartu tyrinėjo Žemaitijos archeologinius paminklus: Žaduvėnų pilkapius ir Vembutų senkapį (abu Telšių r.) 1975 m., Kukių kapinyną (Mažeikių r.) 1976 m.
V. Valatka, meistriškai valdydamas pieštuką, pats piešė radinius, darė brėžinius, planus, abu rašė aprašus, užrašinėjo prisiminimus, fotografavo ekspedicijas, radinius, įvairias Lietuvos vietoves.
Ir viskas preciziškai tvarkingai ir tiksliai: nuo menkiausios radinio detalės iki užrašo ant fotografijos…
Minėdami Žemaičių muziejaus „Alka“ 90-metį, minėjome gražias abiejų muziejininkų gimimo sukaktis: Vitui Valatkai būtų – 95-eri, Teresai Laimutei Valatkienei – 85-eri. Virtualioje parodoje kviečiame prisiminti buvusius kolegas Vitą ir Laimutę Valatkas įvairiomis jų gyvenimo akimirkomis.
Parodą parengė Žemaičių muziejaus „Alka“ Rinkinių apskaitos ir apsaugos skyriaus muziejininkė-rinkinio saugotoja Nijolė Laukytė. Virtualioje erdvėje įgyvendino muziejininkė–skaitmenintoja Loreta Norvaišienė.
Prisimenant gydytoją Oną Purtokaitę
Prieš 120 metų, liepos 27 d. Varnių vls., Gomalių kaime, pasiturinčių, išsilavinusių ūkininkų Adolfo ir Konstancijos Purtokų šeimoje gimė dukra Ona, vėliau tapusi pirmąja moterimi otolaringologe Lietuvoje ir garsia gydytoja visoje Žemaitijoje.
Praėjusio šimtmečio dailidės įrankiai
Birželyje švenčiame Tėvo dieną. Tėvas – maitintojas, mokytojas ir auklėtojas. Jis dirbo ne tik sunkiausius ūkio darbus, bet dažnai būdavo ir nagingas dailidė.
TELŠIŲ APSKRITIES VIRŠININKO E. ŠALKAUSKO ŠEIMOS ALBUMĄ ATVERTUS
Prisimenant buvusį Telšių apskrities viršininką Eugenijų Šalkauską (Šalkauskį), 2021 m. rugsėjo 25 d. minėtume 130-ąsias jo gimimo metines.
Telšių apskrities viršininku E. Šalkauskas buvo paskirtas 1929 m. lapkričio 1 d. Tų pačių metų lapkričio 15 d. laikraštyje „Žemaičių prietelius“ Nr. 46 (207) pasirodė pranešimas: „Naujas apskrities viršininkas. Telšių apskrities viršininku paskirtas atsargos vyresnysis leitenantas Eugenijus Šalkauskas, kilęs iš Šiaulių miesto. Girdėt, p. Viršininkas būsiąs visiems lengvai prieinamas ir rūpestingas apskrities šeimininkas. Jis tarp kita ko ypatingai kreipsiąs dėmesį į tai, kad apskritis kiek galima kultūriškai susitvarkytų.“ Būtent E. Šalkausko viršininkavimo Telšių apskrityje laikotarpiu buvo įkurtas ir „Alkos“ muziejus.
Žemaičių muziejus „Alka“ Asmenų archyve saugomame E. Šalkausko šeimos albume yra 117 fotografijų, 30 atvirukų, 1 pašto ženklas, 3 gyvenamojo namo planai.
Žemaičių muziejus „Alka“ Asmenų archyve saugomame E. Šalkausko šeimos albume yra 117 fotografijų, 30 atvirukų, 1 pašto ženklas, 3 gyvenamojo namo planai.
NESUSITIKĘ, BET SIELOJ ARTIMI: VYTAUTAS MAČERNIS IR KONSTANTINAS BRUŽAS
„Alka – tu kaip amžinybės lentyna, vieta nemirtingumui…“. Tokius žodžius muziejui skyrė Žemaičių Kalvarijoje gyvenęs kraštotyrininkas Konstantinas Bružas, viename iš darbuotojams rašytų laiškų.
Muziejaus saugyklose saugoma daugelio Žemaitijos šviesuolių atmintis. Čia „amžinybės lentynose“ savo vietą rado ir dviejų garsių „dvasios ąžuolų“, šarneliškių – Vytauto Mačernio ir Konstantino Bružo kultūrinis palikimas. Jie vienas kito nepažinojo. Kas siejo šiuos du svajotojus idealistus? Meilė tėviškei, filosofinis požiūris į aplinkinį pasaulį? „Vizijos“, įkūnytos akmenyje? Gal būt ir tai, kad prisimindami poetą, negalime nepaminėti žymiojo kraštotyrininko, surinkusio viską apie V. Mačernį ir patikėjusio dešimtmečius rinktą istorinę medžiagą „Alkos“ muziejui: nuo paties poeto ir jo giminių fotografijų iki menkiausio poeto paminėjimo spaudoje, nuo leidinių su atspausdintais eilėraščiais ir amžininkų prisiminimais iki renginių bei paminėjimų bukletų ir nuotraukų, dailininkų kūrinių.
Mamos rankdarbiuose pražydusios gėlės
Kiek rankų šilumos ir švelnumo įdėta mūsų Mamų rankdarbiuose: audiniuose, nėriniuose, siuvinėjimuose. Virtualioje parodoje „Mamos rankdarbiuose pražydusios gėlės“ pristatome siuvinėtų dekoratyvinių kampelių fragmentus.
Margučių magija Vincentos Juškevičienės kūryboje
Margutis – gamtos prisikėlimo, gyvybės atsiradimo, gyvenimo atsinaujinimo, augmenijos gimimo, jos žydėjimo ir vaisingumo simbolis. Buvo tikima, kad jis gali išgydyti ligas, apsaugoti nuo blogų jėgų. Norėdami paskatinti gamtos pabudimą, žmonės aukojo, dovanojo vieni kitiems, valgė išrašytus įvairiais raštais kiaušinius.
-5b2061c54cbca794297893ac0250ee28.jpg)
Užgavėnių ličynos iš Žemaitijos
Užgavėnės – žiemos palydų šventė, šurmuliuojanti 46-ą dieną iki Velykų. Svarbiausia Užgavėnėms – linksmumas. Už persirengėlių krečiamas išdaigas niekas nepykdavo, vaišindavo juos mėsa, blynais, specialiai padarytu alumi.
Užgavėnės turėjo maginę, apeiginę reikšmę. Buvo sakoma, kad kas Užgavėnių dieną sėdi namie, to pasėliai menki užaugs. Tad ir jaunimas, ir seni sėsdavo į roges ir važiuodavo kuo toliau į laukus, lankydavo kitus kaimus. Kad derlius būtų didesnis, būtinai reikėdavo kuo dažniau išgriūti iš rogių ir pasivolioti sniege. Važiuojančiuosius žmonės stengdavosi aplieti vandeniu ir negauti nuo vadeliotojo botagu.
Virtuali kelionė po XIX a. Europą (stereoskopinių fotografijų kolekcija Žemaičių muziejuje „Alka“)
Žemaičių muziejuje „Alka“ išsaugotas Platelių dvaro archyvas, susijęs su prancūzų kilmės grafų Šuazelių-Gufjė (pranc. de Choiseul-Gouffier) šeima, valdžiusia Platelius nuo XIX amžiaus pradžios iki 1940 metų. Kiekviename dvare buvo madinga kaupti suvenyrus iš kelionių po Europą. XIX amžiaus antros pusės geriausiu kelionės atminimu tapo fotografija. Virtualioje parodoje pristatome Šuazelių-Gufjė archyve išsaugotą unikalią XIX amžiaus stereoskopinių fotografijų kolekciją.
Ypatingi eksponatai
