Žemaičių muziejus „Alka”

Svarbiausias Žemaitijos muziejus.
Nuo archeologijos iki šiuolaikinio meno.
2021 m.  spalio 13  d.
Žemaičių muziejus „Alka“ – Taikos vėliavos tvirtovė
Nuo 2012 m. pradėti skelbti Taikos miestai ir miesteliai. Tokiais jau tapo Dubingiai, Ylakiai, Rietavas, Neringa, Klaipėda, Birštonas, Jonava ir Veisiejai. O kodėl tarp jų nėra Telšių?
2021 m.  spalio 01  d.
Pažink piliakalnius su knyga „Ceklio žemės pilių lobiai“
Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje buvo surengta knygų mugė, kurioje pristatyta knyga „Ceklio žemės pilių lobiai“.
2021 m.  rugsėjo 27  d.
Gyvas sekmadienis Žemaičių kaimo muziejuje!
Lankytojai tradiciškai paskutinį sekmadienį pakviesti nemokamai apžiūrėti Žemaičių kaimo muziejaus ekspozicijų ir atšvęsti Telšių kultūros centro folkloro ansamblio „Spigėns“ 16-ojo gimtadienio.
2021 m.  rugsėjo 23  d.
Pagerbtos Holokausto aukos.
Šiandien skirtingose Telšių rajono vietose pagerbtos Holokausto aukos.
2021 m.  rugsėjo 13  d.
IEŠKOME KOMANDOS NARIO (-ĖS)
Išsilavinimo reikalavimas: išsilavinimas – ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu; studijų kryptis – socialinių mokslų, ekonomikos krypties. Darbo...
2021 m.  rugsėjo 08  d.
Telšiuose vyks tarptautinė mokslinė konferencija „600 metų Žemaitija popiežiaus globoje“
Žemaičių muziejus „Alka“, Klaipėdos universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centras ir Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija rugsėjo 16 d. Telšiuose rengia...
2021 m.  rugsėjo 30  d.
Knygų mugė 2021
Knygų mugėje bus pristatoma Žemaičių muziejaus „Alka“ vyr. muziejininkės Irmos Kontautienės sudaryta knyga „Ceklio žemės pilių...
2021 m.  rugsėjo 26  d.
Gyvas muziejus – ansambliui „Spigėns“ 16 metų
Telšių kultūros centro folkloro ansambliui „Spigėns“ jau 16 metų! Kviečiame visus į ansamblio gimtadienio šventę su draugais,...
2021 m.  rugsėjo 16  d.
Tarptautinė mokslinė konferencija „600 metų Žemaitija popiežiaus globoje“
2021 m. rugsėjo mėn. religinė katalikų bendruomenė mini 600 metų jubiliejų, kai popiežius Martynas V savo globon perėmė...
2021 m.  rugsėjo 14  d.
Poezijos vakaras „Jurginams žydint“
Sunokusią kūrybą dovanos: Steponas Algirdas Dačkevičius, Irena Daubarienė, Virginija Lapinskienė, Ieva Sigita Naglienė, kan....
2021 m.  liepos 16  d.
80-ŲJŲ HOLOKAUSTO METINIŲ MINĖJIMAS
Liepos 16 d. 8 val., Rainiuose prie paminklo, nužudytųjų žydų pagerbimas.
2021 m.  liepos 13  d.
37-osios medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovyklos atidarymas
Liepos 13 d. prasideda 37-osios medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovykla „Valstybingumo ženklų kūrėjai“, skirta...
Virtualios parodos
TELŠIŲ APSKRITIES VIRŠININKO E. ŠALKAUSKO ŠEIMOS ALBUMĄ ATVERTUS
Prisimenant buvusį Telšių apskrities viršininką Eugenijų Šalkauską (Šalkauskį), 2021 m. rugsėjo 25 d. minėtume 130-ąsias jo gimimo metines.

Telšių apskrities viršininku E. Šalkauskas buvo paskirtas 1929 m. lapkričio 1 d. Tų pačių metų lapkričio 15 d. laikraštyje „Žemaičių prietelius“ Nr. 46 (207) pasirodė pranešimas: „Naujas apskrities viršininkas. Telšių apskrities viršininku paskirtas atsargos vyresnysis leitenantas Eugenijus Šalkauskas, kilęs iš Šiaulių miesto. Girdėt, p. Viršininkas būsiąs visiems lengvai prieinamas ir rūpestingas apskrities šeimininkas. Jis tarp kita ko ypatingai kreipsiąs dėmesį į tai, kad apskritis kiek galima kultūriškai susitvarkytų.“ Būtent E. Šalkausko viršininkavimo Telšių apskrityje laikotarpiu buvo įkurtas ir „Alkos“ muziejus.

Žemaičių muziejus „Alka“ Asmenų archyve saugomame E. Šalkausko šeimos albume yra 117 fotografijų, 30 atvirukų, 1 pašto ženklas, 3 gyvenamojo namo planai.
NESUSITIKĘ, BET SIELOJ ARTIMI: VYTAUTAS MAČERNIS IR KONSTANTINAS BRUŽAS
„Alka – tu kaip amžinybės lentyna, vieta nemirtingumui…“. Tokius žodžius muziejui skyrė Žemaičių Kalvarijoje gyvenęs kraštotyrininkas Konstantinas Bružas, viename iš darbuotojams rašytų laiškų.

Muziejaus saugyklose saugoma daugelio Žemaitijos šviesuolių atmintis. Čia „amžinybės lentynose“ savo vietą rado ir dviejų garsių „dvasios ąžuolų“, šarneliškių – Vytauto Mačernio ir Konstantino Bružo kultūrinis palikimas. Jie vienas kito nepažinojo. Kas siejo šiuos du svajotojus idealistus? Meilė tėviškei, filosofinis požiūris į aplinkinį pasaulį? „Vizijos“, įkūnytos akmenyje? Gal būt ir tai, kad prisimindami poetą, negalime nepaminėti žymiojo kraštotyrininko, surinkusio viską apie V. Mačernį ir patikėjusio dešimtmečius rinktą istorinę medžiagą „Alkos“ muziejui: nuo paties poeto ir jo giminių fotografijų iki menkiausio poeto paminėjimo spaudoje, nuo leidinių su atspausdintais eilėraščiais ir amžininkų prisiminimais iki renginių bei paminėjimų bukletų ir nuotraukų, dailininkų kūrinių.
Mamos rankdarbiuose pražydusios gėlės
Kiek rankų šilumos ir švelnumo įdėta mūsų Mamų rankdarbiuose: audiniuose, nėriniuose, siuvinėjimuose. Virtualioje parodoje „Mamos rankdarbiuose pražydusios gėlės“ pristatome siuvinėtų dekoratyvinių kampelių fragmentus.
Margučių magija Vincentos Juškevičienės kūryboje
Margutis – gamtos prisikėlimo, gyvybės atsiradimo, gyvenimo atsinaujinimo, augmenijos gimimo, jos žydėjimo ir vaisingumo simbolis. Buvo tikima, kad jis gali išgydyti ligas, apsaugoti nuo blogų jėgų. Norėdami paskatinti gamtos pabudimą, žmonės aukojo, dovanojo vieni kitiems, valgė išrašytus įvairiais raštais kiaušinius.
Užgavėnių ličynos iš Žemaitijos
Užgavėnės – žiemos palydų šventė, šurmuliuojanti 46-ą dieną iki Velykų. Svarbiausia Užgavėnėms – linksmumas. Už persirengėlių krečiamas išdaigas niekas nepykdavo, vaišindavo juos mėsa, blynais, specialiai padarytu alumi.
Užgavėnės turėjo maginę, apeiginę reikšmę. Buvo sakoma, kad kas Užgavėnių dieną sėdi namie, to pasėliai menki užaugs. Tad ir jaunimas, ir seni sėsdavo į roges ir važiuodavo kuo toliau į laukus, lankydavo kitus kaimus. Kad derlius būtų didesnis, būtinai reikėdavo kuo dažniau išgriūti iš rogių ir pasivolioti sniege. Važiuojančiuosius žmonės stengdavosi aplieti vandeniu ir negauti nuo vadeliotojo botagu.
Virtuali kelionė po XIX a. Europą (stereoskopinių fotografijų kolekcija Žemaičių muziejuje „Alka“)

Žemaičių muziejuje „Alka“ išsaugotas Platelių dvaro archyvas, susijęs su prancūzų kilmės grafų Šuazelių-Gufjė (pranc. de Choiseul-Gouffier) šeima, valdžiusia Platelius nuo XIX amžiaus pradžios iki 1940 metų. Kiekviename dvare buvo madinga kaupti suvenyrus iš kelionių po Europą. XIX amžiaus antros pusės geriausiu kelionės atminimu tapo fotografija. Virtualioje parodoje pristatome Šuazelių-Gufjė archyve išsaugotą unikalią XIX amžiaus stereoskopinių fotografijų kolekciją.