Žemaičių muziejus „Alka“

Svarbiausias Žemaitijos muziejus.
Nuo archeologijos iki šiuolaikinio meno.
2023 m.  vasario 02  d.
IN MEMORIAM: Leonas Žuklys
Eidamas 100-uosius metus, vasario 1 d., Anapilin išėjo Žemaičių muziejaus „Alka“ rengiamos Tarptautinės medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovyklos dalyvis Leonas Žuklys.
2023 m.  sausio 23  d.
Senovės žemaičių laidojimo papročiai. I dalis: ginklai
Žemaičiai, kaip etninė bendrija, atsirado maždaug prieš 1600 metų. Paliktuose kapinynuose piliakalniuose ir gyvenvietėse mokslininkai-archeologai, kurių kolekcija saugoma Žemaičių muziejuje „Alka“.
2023 m.  sausio 22  d.
Vieno eksponato istorija. Arba ką lėmė 1863 m. sukilimas?
Šiandien minimos 160-osios 1863 m. sukilimo metinės. Įvykiui įprasminti Žemaičių muziejaus „Alka“ Sakralinio paveldo ekspozicijoje surengta paroda „1863 metų sukilimo epizodai Telšių apskrityje“.
2023 m.  sausio 17  d.
Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkai kalėdinį vakarėlį iškeitė į paramą Ukrainai
Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkai prisidėjo prie kilnios visureigio įsigijimo ir išgabenimo į Ukrainą akcijos. Per rekordiškai trumpą laiką iš asmeninių lėšų surinkta 2000 eurų!
2023 m.  sausio 13  d.
Svečias iš Romos lankėsi Telšių Ješivoje
Šiandien Telšių Ješivoje lankėsi Telšių vyskupo J.E. dr. Algirdo Jurevičiaus lydimas svečias iš Romos – pal. Teofiliaus Matulionio bylos relatorius kun. prof. Zdzisław J. Kijas OFM Conv. ir...
2023 m.  sausio 13  d.
Mes prisimename, kodėl esame laisvi
Šį rytą Žemaičių muziejaus „Alka“ kolektyvas tradiciškai prisijungė prie pilietiškumo iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“. 8 val. ryto languose uždegė žvakes, taip pagerbdami prieš 32 metus,...
2023 m.  sausio 22  d.
Paroda „1863 m. sukilimo epizodai Telšių apskrityje“
Sausio 22 d. 11 val. Sakralinio paveldo ekspozicijoje vyks parodos „1863 m. sukilimo epizodai Telšių apskrityje“ atidarymas.
2022 m.  gruodžio 09  d.
Knygos TELŠIAI. ATMINTIES KNYGA pristatymas
Kviečiame į knygos „TELŠIAI. ATMINTIES KNYGA“ sutiktuves 2022 m. gruodžio 9 d. 16 val. Telšių ješivoje (Iždinės g. 11).
2022 m.  gruodžio 06  d.
Sakralinio paveldo ekspozicijos atidarymas
Gruodžio 6 d. (antradienį) 12 val. Žemaičių muziejus „Alka“ atidaro SAKRALINIO PAVELDO EKSPOZICIJĄ Telšių vyskupo Vincento...
2022 m.  lapkričio 23  d.
Paskaita „Žemaitijos regiono moterų nusikaltimai Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918 – 1940)“
Kviečiame į nemokamą paskaitą, kurią skaitys Lietuvos istorijos instituto doktorantas Robertas Každanas.
2022 m.  lapkričio 11  d.
Koncertas „Gražiausios pasaulio arijos ir romansai"
Lapkričio 11 d., penktadienį, 18 val. išskirtinis koncertas „Gražiausios pasaulio arijos ir romansai" Telšių ješivoje....
2022 m.  spalio 21  d.
„DIAmanti trio“ koncertas
Spalio 21 d. 17.30 val. kviečiame į „DIAmanti trio“ koncertą Telšių ješivoje (Iždinės g. 11).
Virtualios parodos
Archeologai Vitas ir Laimutė Valatkos. Fragmentai.
Archeologai, kraštotyrininkai, muziejininkai, fotografai Vitas Valatka (1927–1977) ir Teresa Laimutė Valatkienė (1937–2018), kartu gyvenę, dirbę, ieškoję ir džiaugęsi atradimais. Abu savotiškos Žemaičių muziejaus „Alka“ legendos.
Abu traukė toks paslaptingas, mažai žinomas, įdomus archeologo darbas, ieškojimai. L. Valatkienė iš pradžių dalyvavo V. Valatkos vadovaujamose ekspedicijose, po jo mirties pati organizuodavo ekspedicijas ir žvalgymus. Kartu tyrinėjo Žemaitijos archeologinius paminklus: Žaduvėnų pilkapius ir Vembutų senkapį (abu Telšių r.) 1975 m., Kukių kapinyną (Mažeikių r.) 1976 m.

V. Valatka, meistriškai valdydamas pieštuką, pats piešė radinius, darė brėžinius, planus, abu rašė aprašus, užrašinėjo prisiminimus, fotografavo ekspedicijas, radinius, įvairias Lietuvos vietoves.

Ir viskas preciziškai tvarkingai ir tiksliai: nuo menkiausios radinio detalės iki užrašo ant fotografijos…
Minėdami Žemaičių muziejaus „Alka“ 90-metį, minėjome gražias abiejų muziejininkų gimimo sukaktis: Vitui Valatkai būtų – 95-eri, Teresai Laimutei Valatkienei – 85-eri. Virtualioje parodoje kviečiame prisiminti buvusius kolegas Vitą ir Laimutę Valatkas įvairiomis jų gyvenimo akimirkomis.

Parodą parengė Žemaičių muziejaus „Alka“ Rinkinių apskaitos ir apsaugos skyriaus muziejininkė-rinkinio saugotoja Nijolė Laukytė. Virtualioje erdvėje įgyvendino muziejininkė–skaitmenintoja Loreta Norvaišienė.
TELŠIŲ APSKRITIES VIRŠININKO E. ŠALKAUSKO ŠEIMOS ALBUMĄ ATVERTUS
Prisimenant buvusį Telšių apskrities viršininką Eugenijų Šalkauską (Šalkauskį), 2021 m. rugsėjo 25 d. minėtume 130-ąsias jo gimimo metines.

Telšių apskrities viršininku E. Šalkauskas buvo paskirtas 1929 m. lapkričio 1 d. Tų pačių metų lapkričio 15 d. laikraštyje „Žemaičių prietelius“ Nr. 46 (207) pasirodė pranešimas: „Naujas apskrities viršininkas. Telšių apskrities viršininku paskirtas atsargos vyresnysis leitenantas Eugenijus Šalkauskas, kilęs iš Šiaulių miesto. Girdėt, p. Viršininkas būsiąs visiems lengvai prieinamas ir rūpestingas apskrities šeimininkas. Jis tarp kita ko ypatingai kreipsiąs dėmesį į tai, kad apskritis kiek galima kultūriškai susitvarkytų.“ Būtent E. Šalkausko viršininkavimo Telšių apskrityje laikotarpiu buvo įkurtas ir „Alkos“ muziejus.

Žemaičių muziejus „Alka“ Asmenų archyve saugomame E. Šalkausko šeimos albume yra 117 fotografijų, 30 atvirukų, 1 pašto ženklas, 3 gyvenamojo namo planai.
NESUSITIKĘ, BET SIELOJ ARTIMI: VYTAUTAS MAČERNIS IR KONSTANTINAS BRUŽAS
„Alka – tu kaip amžinybės lentyna, vieta nemirtingumui…“. Tokius žodžius muziejui skyrė Žemaičių Kalvarijoje gyvenęs kraštotyrininkas Konstantinas Bružas, viename iš darbuotojams rašytų laiškų.

Muziejaus saugyklose saugoma daugelio Žemaitijos šviesuolių atmintis. Čia „amžinybės lentynose“ savo vietą rado ir dviejų garsių „dvasios ąžuolų“, šarneliškių – Vytauto Mačernio ir Konstantino Bružo kultūrinis palikimas. Jie vienas kito nepažinojo. Kas siejo šiuos du svajotojus idealistus? Meilė tėviškei, filosofinis požiūris į aplinkinį pasaulį? „Vizijos“, įkūnytos akmenyje? Gal būt ir tai, kad prisimindami poetą, negalime nepaminėti žymiojo kraštotyrininko, surinkusio viską apie V. Mačernį ir patikėjusio dešimtmečius rinktą istorinę medžiagą „Alkos“ muziejui: nuo paties poeto ir jo giminių fotografijų iki menkiausio poeto paminėjimo spaudoje, nuo leidinių su atspausdintais eilėraščiais ir amžininkų prisiminimais iki renginių bei paminėjimų bukletų ir nuotraukų, dailininkų kūrinių.
Mamos rankdarbiuose pražydusios gėlės
Kiek rankų šilumos ir švelnumo įdėta mūsų Mamų rankdarbiuose: audiniuose, nėriniuose, siuvinėjimuose. Virtualioje parodoje „Mamos rankdarbiuose pražydusios gėlės“ pristatome siuvinėtų dekoratyvinių kampelių fragmentus.
Margučių magija Vincentos Juškevičienės kūryboje
Margutis – gamtos prisikėlimo, gyvybės atsiradimo, gyvenimo atsinaujinimo, augmenijos gimimo, jos žydėjimo ir vaisingumo simbolis. Buvo tikima, kad jis gali išgydyti ligas, apsaugoti nuo blogų jėgų. Norėdami paskatinti gamtos pabudimą, žmonės aukojo, dovanojo vieni kitiems, valgė išrašytus įvairiais raštais kiaušinius.
Užgavėnių ličynos iš Žemaitijos
Užgavėnės – žiemos palydų šventė, šurmuliuojanti 46-ą dieną iki Velykų. Svarbiausia Užgavėnėms – linksmumas. Už persirengėlių krečiamas išdaigas niekas nepykdavo, vaišindavo juos mėsa, blynais, specialiai padarytu alumi.
Užgavėnės turėjo maginę, apeiginę reikšmę. Buvo sakoma, kad kas Užgavėnių dieną sėdi namie, to pasėliai menki užaugs. Tad ir jaunimas, ir seni sėsdavo į roges ir važiuodavo kuo toliau į laukus, lankydavo kitus kaimus. Kad derlius būtų didesnis, būtinai reikėdavo kuo dažniau išgriūti iš rogių ir pasivolioti sniege. Važiuojančiuosius žmonės stengdavosi aplieti vandeniu ir negauti nuo vadeliotojo botagu.
Virtuali kelionė po XIX a. Europą (stereoskopinių fotografijų kolekcija Žemaičių muziejuje „Alka“)

Žemaičių muziejuje „Alka“ išsaugotas Platelių dvaro archyvas, susijęs su prancūzų kilmės grafų Šuazelių-Gufjė (pranc. de Choiseul-Gouffier) šeima, valdžiusia Platelius nuo XIX amžiaus pradžios iki 1940 metų. Kiekviename dvare buvo madinga kaupti suvenyrus iš kelionių po Europą. XIX amžiaus antros pusės geriausiu kelionės atminimu tapo fotografija. Virtualioje parodoje pristatome Šuazelių-Gufjė archyve išsaugotą unikalią XIX amžiaus stereoskopinių fotografijų kolekciją.