Žemaičių muziejus „Alka“

Svarbiausias Žemaitijos muziejus.
Nuo archeologijos iki šiuolaikinio meno.
2022 m.  gruodžio 01  d.
Spalvingas dailininko Adomo Galdiko kūrinių lobynas
Zanavykų muziejuje atidaryta Žemaičių muziejaus „Alka“ organizuojama paroda „Spalvingas dailininko Adomo Galdiko (1893–1969) kūrinių lobynas“ (iš Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinių).
2022 m.  lapkričio 25  d.
SKELBIMAS APIE VIEŠĄJĮ AUKCIONĄ
Žemaičių muziejus „Alka“ skelbia pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti ilgalaikio turto pardavimo viešąjį prekių aukcioną.
2022 m.  lapkričio 24  d.
Kodėl sovietai bandė slėpti „Alkos“ muziejų medžių tankmėje?
Manytina, kad sovietmečiu muziejaus teritorija buvo apsodinta medžiais, siekiant paslėpti tautinį simbolį. Tai buvo vienas primityvesnių būdų uždengti muziejaus pastatą.
2022 m.  lapkričio 06  d.
Telšių ješivoje – išskirtinis koncertas „Gražiausios pasaulio arijos ir romansai"
Lapkričio 11 d., penktadienį, 18 val. kviečiame į Telšių ješivoje rengiamą operos solisto iš Sakartvelo Levan Makaridze koncertą „Gražiausios pasaulio arijos ir romansai“ (akompanuos Daiva Šulcaitė).
2022 m.  spalio 31  d.
Žemaičių kaimo muziejuje prasidėjo naujas sezonas
Žemaičių kaimo muziejuje skelbiami pokyčiai: iki pavasario užveriamos muziejaus pastatų durys, tačiau veikla nesustos: lankytojams teritorija bus atvira, edukacijų erdvėje vyks edukaciniai užsiėmimai.
2022 m.  spalio 25  d.
Ieškome komandos nario (-ės)
Žemaičių muziejus „Alka“ ieško naujo komandos nario (-ės): EKSKURSIJŲ VADOVO (-ĖS) –EDUKATORIAUS (-ĖS).
2022 m.  gruodžio 06  d.
Sakralinio paveldo ekspozicijos atidarymas
Gruodžio 6 d. (antradienį) 12 val. Žemaičių muziejus „Alka“ atidaro SAKRALINIO PAVELDO EKSPOZICIJĄ Telšių vyskupo Vincento...
2022 m.  lapkričio 23  d.
Paskaita „Žemaitijos regiono moterų nusikaltimai Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918 – 1940)“
Kviečiame į nemokamą paskaitą, kurią skaitys Lietuvos istorijos instituto doktorantas Robertas Každanas.
2022 m.  lapkričio 11  d.
Koncertas „Gražiausios pasaulio arijos ir romansai"
Lapkričio 11 d., penktadienį, 18 val. išskirtinis koncertas „Gražiausios pasaulio arijos ir romansai" Telšių ješivoje....
2022 m.  spalio 21  d.
„DIAmanti trio“ koncertas
Spalio 21 d. 17.30 val. kviečiame į „DIAmanti trio“ koncertą Telšių ješivoje (Iždinės g. 11).
2022 m.  spalio 12  d.
Paroda „Michaelis Brenneris. Laisvas kritimas. Šiauliai–Niujorkas–Paryžius–Šiauliai“
Spalio 12 d. 17.30 val. Telšių ješivoje (Iždinės g. 11) atidaroma Michaelio Brennerio paroda „Michaelis Brenneris. Laisvas...
2022 m.  rugsėjo 27  d.
Paskaita „Žydų pedagogika – kaip auginami genijai ir milijonieriai?"
Rugsėjo 27 d. 14 val. Telšių ješivoje kviečiame dalyvauti paskaitoje „Žydų pedagogika – kaip auginami genijai ir milijonieriai?"
Virtualios parodos
TELŠIŲ APSKRITIES VIRŠININKO E. ŠALKAUSKO ŠEIMOS ALBUMĄ ATVERTUS
Prisimenant buvusį Telšių apskrities viršininką Eugenijų Šalkauską (Šalkauskį), 2021 m. rugsėjo 25 d. minėtume 130-ąsias jo gimimo metines.

Telšių apskrities viršininku E. Šalkauskas buvo paskirtas 1929 m. lapkričio 1 d. Tų pačių metų lapkričio 15 d. laikraštyje „Žemaičių prietelius“ Nr. 46 (207) pasirodė pranešimas: „Naujas apskrities viršininkas. Telšių apskrities viršininku paskirtas atsargos vyresnysis leitenantas Eugenijus Šalkauskas, kilęs iš Šiaulių miesto. Girdėt, p. Viršininkas būsiąs visiems lengvai prieinamas ir rūpestingas apskrities šeimininkas. Jis tarp kita ko ypatingai kreipsiąs dėmesį į tai, kad apskritis kiek galima kultūriškai susitvarkytų.“ Būtent E. Šalkausko viršininkavimo Telšių apskrityje laikotarpiu buvo įkurtas ir „Alkos“ muziejus.

Žemaičių muziejus „Alka“ Asmenų archyve saugomame E. Šalkausko šeimos albume yra 117 fotografijų, 30 atvirukų, 1 pašto ženklas, 3 gyvenamojo namo planai.
NESUSITIKĘ, BET SIELOJ ARTIMI: VYTAUTAS MAČERNIS IR KONSTANTINAS BRUŽAS
„Alka – tu kaip amžinybės lentyna, vieta nemirtingumui…“. Tokius žodžius muziejui skyrė Žemaičių Kalvarijoje gyvenęs kraštotyrininkas Konstantinas Bružas, viename iš darbuotojams rašytų laiškų.

Muziejaus saugyklose saugoma daugelio Žemaitijos šviesuolių atmintis. Čia „amžinybės lentynose“ savo vietą rado ir dviejų garsių „dvasios ąžuolų“, šarneliškių – Vytauto Mačernio ir Konstantino Bružo kultūrinis palikimas. Jie vienas kito nepažinojo. Kas siejo šiuos du svajotojus idealistus? Meilė tėviškei, filosofinis požiūris į aplinkinį pasaulį? „Vizijos“, įkūnytos akmenyje? Gal būt ir tai, kad prisimindami poetą, negalime nepaminėti žymiojo kraštotyrininko, surinkusio viską apie V. Mačernį ir patikėjusio dešimtmečius rinktą istorinę medžiagą „Alkos“ muziejui: nuo paties poeto ir jo giminių fotografijų iki menkiausio poeto paminėjimo spaudoje, nuo leidinių su atspausdintais eilėraščiais ir amžininkų prisiminimais iki renginių bei paminėjimų bukletų ir nuotraukų, dailininkų kūrinių.
Mamos rankdarbiuose pražydusios gėlės
Kiek rankų šilumos ir švelnumo įdėta mūsų Mamų rankdarbiuose: audiniuose, nėriniuose, siuvinėjimuose. Virtualioje parodoje „Mamos rankdarbiuose pražydusios gėlės“ pristatome siuvinėtų dekoratyvinių kampelių fragmentus.
Margučių magija Vincentos Juškevičienės kūryboje
Margutis – gamtos prisikėlimo, gyvybės atsiradimo, gyvenimo atsinaujinimo, augmenijos gimimo, jos žydėjimo ir vaisingumo simbolis. Buvo tikima, kad jis gali išgydyti ligas, apsaugoti nuo blogų jėgų. Norėdami paskatinti gamtos pabudimą, žmonės aukojo, dovanojo vieni kitiems, valgė išrašytus įvairiais raštais kiaušinius.
Užgavėnių ličynos iš Žemaitijos
Užgavėnės – žiemos palydų šventė, šurmuliuojanti 46-ą dieną iki Velykų. Svarbiausia Užgavėnėms – linksmumas. Už persirengėlių krečiamas išdaigas niekas nepykdavo, vaišindavo juos mėsa, blynais, specialiai padarytu alumi.
Užgavėnės turėjo maginę, apeiginę reikšmę. Buvo sakoma, kad kas Užgavėnių dieną sėdi namie, to pasėliai menki užaugs. Tad ir jaunimas, ir seni sėsdavo į roges ir važiuodavo kuo toliau į laukus, lankydavo kitus kaimus. Kad derlius būtų didesnis, būtinai reikėdavo kuo dažniau išgriūti iš rogių ir pasivolioti sniege. Važiuojančiuosius žmonės stengdavosi aplieti vandeniu ir negauti nuo vadeliotojo botagu.
Virtuali kelionė po XIX a. Europą (stereoskopinių fotografijų kolekcija Žemaičių muziejuje „Alka“)

Žemaičių muziejuje „Alka“ išsaugotas Platelių dvaro archyvas, susijęs su prancūzų kilmės grafų Šuazelių-Gufjė (pranc. de Choiseul-Gouffier) šeima, valdžiusia Platelius nuo XIX amžiaus pradžios iki 1940 metų. Kiekviename dvare buvo madinga kaupti suvenyrus iš kelionių po Europą. XIX amžiaus antros pusės geriausiu kelionės atminimu tapo fotografija. Virtualioje parodoje pristatome Šuazelių-Gufjė archyve išsaugotą unikalią XIX amžiaus stereoskopinių fotografijų kolekciją.