Naujienos
2022 m.
sausio
23 d.
Moksliniams tyrimams ir Žemaitijos krašto identitetui stiprinti pasirašyta bendradarbiavimo sutartis
Simboliška, kad sutartis pasirašyta Žemaičių muziejui „Alka“ ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui minint įkūrimo sukaktis.
2022 m.
sausio
13 d.
Po Sausio 13-osios įvykių muziejaus eksponatai atsidūrė slaptavietėje
Pasitikę 31-ąją Laisvės gynėjų dieną vaiko, jaunuolio ar suaugusiojo akimis prisimename Sausio 13-ąją ir tos nakties tragiškiems įvykiams neleidžiame nugrimzti užmarštin.
2021 m.
gruodžio
24 d.
Džiuginančių akimirkų per šv. Kalėdas ir Naujuosius metus!
Džiuginančių akimirkų per šv. Kalėdas ir Naujuosius metus!
2021 m.
gruodžio
23 d.
Mozės klajonės: nuo Sinajaus iki Jazminų kalno
Telšių Ješivoje pristatyta paroda „Mozės klajonės. Pradžia“, kurios mecenatas ir iniciatorius – Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Daumantas Levas Todesas.
2021 m.
gruodžio
20 d.
Telšiuose pristatyta grafų de Šuazel-Gufjė giminės istorija·
Telšiuose pristatytas Žemaičių muziejaus „Alka“ partnerių Biržų krašto muziejaus „Sėla“ naujausias leidinys „Grafai de Šuazel-Gufjė: Plateliai – Papilys“.
2021 m.
gruodžio
16 d.
Paukšteliai čiulbėjo, senoliai kalbėjo
Smulkiojoje lietuvių tautosakoje užkoduotas mūsų senolių ryšys su gamta. Paukščių čiulbėjimas žmones lydėjo nuo aušros iki sutemų, pagal paukščių elgesį jie sėdavo ir nuimdavo derlių. Patarlėmis...
Renginiai
Albumo „Grafai de Šuazel-Gufje: Plateliai – Papilys“ pristatymas
Gruodžio 16 d. 17 val. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vyks albumo „Grafai de Šuazel-Gufje: Plateliai –...
Atminties kelias 1941 – 2021
Gruodžio 9 d. Telšiuose organizuojamas „Atminties kelio 1941 – 2021“ renginys, skirtas Holokausto pradžios Lietuvoje 80-osioms...
Knygų mugė 2021
Knygų mugėje bus pristatoma Žemaičių muziejaus „Alka“ vyr. muziejininkės Irmos Kontautienės sudaryta knyga „Ceklio žemės pilių...
Gyvas muziejus – ansambliui „Spigėns“ 16 metų
Telšių kultūros centro folkloro ansambliui „Spigėns“ jau 16 metų! Kviečiame visus į ansamblio gimtadienio šventę su draugais,...
Tarptautinė mokslinė konferencija „600 metų Žemaitija popiežiaus globoje“
2021 m. rugsėjo mėn. religinė katalikų bendruomenė mini 600 metų jubiliejų, kai popiežius Martynas V savo globon perėmė...
Poezijos vakaras „Jurginams žydint“
Sunokusią kūrybą dovanos: Steponas Algirdas Dačkevičius, Irena Daubarienė, Virginija Lapinskienė, Ieva Sigita Naglienė, kan....
Virtualios parodos
TELŠIŲ APSKRITIES VIRŠININKO E. ŠALKAUSKO ŠEIMOS ALBUMĄ ATVERTUS
Prisimenant buvusį Telšių apskrities viršininką Eugenijų Šalkauską (Šalkauskį), 2021 m. rugsėjo 25 d. minėtume 130-ąsias jo gimimo metines.
Telšių apskrities viršininku E. Šalkauskas buvo paskirtas 1929 m. lapkričio 1 d. Tų pačių metų lapkričio 15 d. laikraštyje „Žemaičių prietelius“ Nr. 46 (207) pasirodė pranešimas: „Naujas apskrities viršininkas. Telšių apskrities viršininku paskirtas atsargos vyresnysis leitenantas Eugenijus Šalkauskas, kilęs iš Šiaulių miesto. Girdėt, p. Viršininkas būsiąs visiems lengvai prieinamas ir rūpestingas apskrities šeimininkas. Jis tarp kita ko ypatingai kreipsiąs dėmesį į tai, kad apskritis kiek galima kultūriškai susitvarkytų.“ Būtent E. Šalkausko viršininkavimo Telšių apskrityje laikotarpiu buvo įkurtas ir „Alkos“ muziejus.
Žemaičių muziejus „Alka“ Asmenų archyve saugomame E. Šalkausko šeimos albume yra 117 fotografijų, 30 atvirukų, 1 pašto ženklas, 3 gyvenamojo namo planai.
Žemaičių muziejus „Alka“ Asmenų archyve saugomame E. Šalkausko šeimos albume yra 117 fotografijų, 30 atvirukų, 1 pašto ženklas, 3 gyvenamojo namo planai.
NESUSITIKĘ, BET SIELOJ ARTIMI: VYTAUTAS MAČERNIS IR KONSTANTINAS BRUŽAS
„Alka – tu kaip amžinybės lentyna, vieta nemirtingumui…“. Tokius žodžius muziejui skyrė Žemaičių Kalvarijoje gyvenęs kraštotyrininkas Konstantinas Bružas, viename iš darbuotojams rašytų laiškų.
Muziejaus saugyklose saugoma daugelio Žemaitijos šviesuolių atmintis. Čia „amžinybės lentynose“ savo vietą rado ir dviejų garsių „dvasios ąžuolų“, šarneliškių – Vytauto Mačernio ir Konstantino Bružo kultūrinis palikimas. Jie vienas kito nepažinojo. Kas siejo šiuos du svajotojus idealistus? Meilė tėviškei, filosofinis požiūris į aplinkinį pasaulį? „Vizijos“, įkūnytos akmenyje? Gal būt ir tai, kad prisimindami poetą, negalime nepaminėti žymiojo kraštotyrininko, surinkusio viską apie V. Mačernį ir patikėjusio dešimtmečius rinktą istorinę medžiagą „Alkos“ muziejui: nuo paties poeto ir jo giminių fotografijų iki menkiausio poeto paminėjimo spaudoje, nuo leidinių su atspausdintais eilėraščiais ir amžininkų prisiminimais iki renginių bei paminėjimų bukletų ir nuotraukų, dailininkų kūrinių.
Mamos rankdarbiuose pražydusios gėlės
Kiek rankų šilumos ir švelnumo įdėta mūsų Mamų rankdarbiuose: audiniuose, nėriniuose, siuvinėjimuose. Virtualioje parodoje „Mamos rankdarbiuose pražydusios gėlės“ pristatome siuvinėtų dekoratyvinių kampelių fragmentus.
Margučių magija Vincentos Juškevičienės kūryboje
Margutis – gamtos prisikėlimo, gyvybės atsiradimo, gyvenimo atsinaujinimo, augmenijos gimimo, jos žydėjimo ir vaisingumo simbolis. Buvo tikima, kad jis gali išgydyti ligas, apsaugoti nuo blogų jėgų. Norėdami paskatinti gamtos pabudimą, žmonės aukojo, dovanojo vieni kitiems, valgė išrašytus įvairiais raštais kiaušinius.
-5b2061c54cbca794297893ac0250ee28.jpg)
Užgavėnių ličynos iš Žemaitijos
Užgavėnės – žiemos palydų šventė, šurmuliuojanti 46-ą dieną iki Velykų. Svarbiausia Užgavėnėms – linksmumas. Už persirengėlių krečiamas išdaigas niekas nepykdavo, vaišindavo juos mėsa, blynais, specialiai padarytu alumi.
Užgavėnės turėjo maginę, apeiginę reikšmę. Buvo sakoma, kad kas Užgavėnių dieną sėdi namie, to pasėliai menki užaugs. Tad ir jaunimas, ir seni sėsdavo į roges ir važiuodavo kuo toliau į laukus, lankydavo kitus kaimus. Kad derlius būtų didesnis, būtinai reikėdavo kuo dažniau išgriūti iš rogių ir pasivolioti sniege. Važiuojančiuosius žmonės stengdavosi aplieti vandeniu ir negauti nuo vadeliotojo botagu.
Virtuali kelionė po XIX a. Europą (stereoskopinių fotografijų kolekcija Žemaičių muziejuje „Alka“)
Žemaičių muziejuje „Alka“ išsaugotas Platelių dvaro archyvas, susijęs su prancūzų kilmės grafų Šuazelių-Gufjė (pranc. de Choiseul-Gouffier) šeima, valdžiusia Platelius nuo XIX amžiaus pradžios iki 1940 metų. Kiekviename dvare buvo madinga kaupti suvenyrus iš kelionių po Europą. XIX amžiaus antros pusės geriausiu kelionės atminimu tapo fotografija. Virtualioje parodoje pristatome Šuazelių-Gufjė archyve išsaugotą unikalią XIX amžiaus stereoskopinių fotografijų kolekciją.
Ypatingi eksponatai
