Eksponatai
- Titulinis
- Eksponatai
2020 m.
liepos
28 d.
Fotografija. Penki raiteliai Telšių centrinėje gatvėje
Fotografas nežinomas. 1936 m. Fotopopierius, nespalvotoji fotografija. Matmenys: 8,7 x 13,9 cm. ŽAM GEK 45348, F 7557
Fotografijoje (averse) – „gyvųjų paveikslų“ scena: penki teatriniais rūbais apsirengę žmonės, jojantys centrine Telšių gatve (šalia Katedros) 1936 m. Reverse – užrašas „Ilgai atminčei geraijai draugei Kazytė nu K. Mikutaitė. Telšiai 1936 III 9 d.“
Tai dar viena fotografija iš Tomkevičių archyvo (Pleinių k., Tverų vlsč.), kurią kartu su kitomis nuotraukomis ir įvairiais buities daiktais, dokumentais, leidiniais muziejui padovanojo Telšių gyventoja Birutė Petreikienė, buvusi Tomkevičiūtė, (gim. 1944 10 28).
Fotografijoje užfiksuoti akmenimis grįsta gatve jojantys penki raiteliai. Centre moteris ilgomis kasomis, su karolių vėriniu ant kaklo. Jai iš šonų vyrai su mantijomis ant pečių vaizduoja valdovus, jiems iš šonų – vyriškiai su kariškių uniforma.
Kokio įvykio proga vyko teatralizuotas pasirodymas, nustatyti nepavyko. Raiteliai centre primena Lietuvos kunigaikštienę Birutę, šalia galėtų būti jos vyras kunigaikštis Kęstutis ir sūnus kunigaikštis Vytautas. Istoriniuose šaltiniuose Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis dažnai vaizduojamas kaip tvirtas barzdotas vyras su šalmu, šarvais, kardu, pečius dengia mantija. Vyras, kurio plaukai iki pečių, galvą puošia dviejų dalių karūna, pečius – mantija, primena Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą paveiksluose.
Fotografuota Smetonos gatvėje Telšiuose, šalia F. Milevičiaus knygyno. Fone – pastatas, kuriame 1918-1919 m. veikė privati „Saulės“ draugijos išlaikoma gimnazija. Nuo 1921 m. – žydų ortodoksų organizacijos „Javne“ mergaičių gimnazija ir nuo 1923 m. pabaigos iš Kauno perkelta „Javne“ mokytojų seminarija.
Kad ir kokia proga Telšių gatvėje 1936 m. pasirodė fotografijoje matomi raiteliai, bet taip ir norisi prisiminti XIX a. populiarų reiškinį – gyvąjį paveikslą. Tai scena su vienu ar grupe įvairiomis pozomis sustingusių modelių, vaizduojančių kokią nors sceną ar tapybos paveikslą. Gyvųjų paveikslų istorija siekia viduramžių laikus, kada katedrose buvo vaidinamos Biblijos istorijos, per karalių karūnacijas, didikų vestuves vyko įvairūs teatralizuoti pasirodymai. Gyvųjų paveikslų klestėjimo laikotarpis – XIX–XX a. pradžia, kai jie buvo pritaikomi gyvam skulptūrų ir paveikslų iliustravimui bei fotografijai.
Tai dar viena fotografija iš Tomkevičių archyvo (Pleinių k., Tverų vlsč.), kurią kartu su kitomis nuotraukomis ir įvairiais buities daiktais, dokumentais, leidiniais muziejui padovanojo Telšių gyventoja Birutė Petreikienė, buvusi Tomkevičiūtė, (gim. 1944 10 28).
Fotografijoje užfiksuoti akmenimis grįsta gatve jojantys penki raiteliai. Centre moteris ilgomis kasomis, su karolių vėriniu ant kaklo. Jai iš šonų vyrai su mantijomis ant pečių vaizduoja valdovus, jiems iš šonų – vyriškiai su kariškių uniforma.
Kokio įvykio proga vyko teatralizuotas pasirodymas, nustatyti nepavyko. Raiteliai centre primena Lietuvos kunigaikštienę Birutę, šalia galėtų būti jos vyras kunigaikštis Kęstutis ir sūnus kunigaikštis Vytautas. Istoriniuose šaltiniuose Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis dažnai vaizduojamas kaip tvirtas barzdotas vyras su šalmu, šarvais, kardu, pečius dengia mantija. Vyras, kurio plaukai iki pečių, galvą puošia dviejų dalių karūna, pečius – mantija, primena Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą paveiksluose.
Fotografuota Smetonos gatvėje Telšiuose, šalia F. Milevičiaus knygyno. Fone – pastatas, kuriame 1918-1919 m. veikė privati „Saulės“ draugijos išlaikoma gimnazija. Nuo 1921 m. – žydų ortodoksų organizacijos „Javne“ mergaičių gimnazija ir nuo 1923 m. pabaigos iš Kauno perkelta „Javne“ mokytojų seminarija.
Kad ir kokia proga Telšių gatvėje 1936 m. pasirodė fotografijoje matomi raiteliai, bet taip ir norisi prisiminti XIX a. populiarų reiškinį – gyvąjį paveikslą. Tai scena su vienu ar grupe įvairiomis pozomis sustingusių modelių, vaizduojančių kokią nors sceną ar tapybos paveikslą. Gyvųjų paveikslų istorija siekia viduramžių laikus, kada katedrose buvo vaidinamos Biblijos istorijos, per karalių karūnacijas, didikų vestuves vyko įvairūs teatralizuoti pasirodymai. Gyvųjų paveikslų klestėjimo laikotarpis – XIX–XX a. pradžia, kai jie buvo pritaikomi gyvam skulptūrų ir paveikslų iliustravimui bei fotografijai.
Parengė Nijolė Laukytė ir Loreta Norvaišienė
© Žemaičių muziejus „Alka“
© Žemaičių muziejus „Alka“
Data
1936 m.
Galerija
