Žemaitiu gīvastis
- Titulinis
- Žemaičių kaimo muziejus
- Žemaitiu gīvastis
KIEKVIENŲ METŲ TREČIĄ GEGUŽĖS ŠEŠTADIENĮ kiekvienas čia randa sau veiklą: kas skanesnį kąsnelį nugriebęs, kas gardesnį gurkšnelį išgėręs, kas arkliui užausį pakasęs, kas žaidimų kertelėje iš gūnių palapinėje pasislėpęs, o kas tarp dainų ir naktišokių apsupties, skirtų Tarptautinei muziejų nakčiai, neatsitraukia.
Atsižvelgdama į projekto svarbą bei reikšmę rajonui, Telšių rajono savivaldybė penktus metus (nuo 2022 m.) iš eilės įtraukia amatų ir kulinarinio paveldo šventę „Žemaitiu gīvastis“ į Prioritetinių renginių sąrašą. Projektą iš dalies taip pat finansuoja LR Kultūros ministerija.
Žemaičių kaimo muziejus – vienintelis tokio pobūdžio muziejus Žemaitijoje, pristatantis XIX a. pab. – XX a. pr. kaimą ir veikiantis po atviru dangumi. Trys autentiški sodybų ansambliai, malūnas, kalvė ir sakraliniai architektūros paminklai kviečia pasinerti į senovės Žemaitijos kaimo gyvenimą.Gamtos apsupty žiedus skleidžia bijūnai, jurginai, ganosi žemaitukai, nuolat vyksta renginiai ir edukacijos. Muziejaus lankytojų laukia marga etnografinių patirčių kolekcija, atskleidžianti etninės žemaičių kultūros tradicijas.
Amatų ir kulinarinio paveldo šventės tikslas – akcentuojant žemaitišką tapatybę, per įvairias pažintines bei edukacines formas puoselėti etninės kultūros, žemaitiškų tradicijų, kalbos, tautinio kostiumo, kulinarinio paveldo išsaugojimą.
2026 M. GEGUŽĖS 16 D. NUO 16 VAL. KVIEČIAME Į AMATŲ IR KULINARINIO PAVELDO ŠVENTĘ „ŽEMAITIU GīVASTIS“!
Atnaujinta: 2026-04-14
Penktąjį pavasarį „Žemaitiu gīvastis“ išskleidžia visų Lietuvos regionų žiedus: į spalvotą amatų ir kulinarinio paveldo drobę įsipina žemaičių amatai, aukštaičių dainos, dzūkų vaišės, suvalkiečių šokiai ir lietuvininkų muzika!
16.00 – 21.00 val. Žemaičių kaimo muziejaus erdvėse:
Penkių Lietuvos regionų kiemeliai
Amatininkų ir edukatorių dirbtuvėlės
Kulinarinio paveldo vaišės
Vaikų žaidimų erdvė
Floristinio kilimo kūrimas (pagal J. Perkovskio eskizą). Mitkaičių kaimo bendruomenė
16.00 val. Turtingojo ūkininko sodyboje:
Švč. Mergelės Marijos litanijos giedojimas
16.30 val. Koncertas didžiojoje scenoje:
Kartvelų ansamblis „Riho“ (vad. Vakhtang Pilpani). Sakartvelas, Mestijos regionas
Skriaudžių ansamblis „Kanklės“ ( vad. Dalia Venckienė). Sūduvos regionas
Alytaus folkloro ansamblis „Žvangucis“ (vad. Renata Sviklienė, Alytaus kultūros centras). Dzūkijos regionas
Folkloro ansamblis „Upytės Vešeta“ (vad. Stanislovas Sargautas, Panevėžio rajono Ėriškių kultūros centro padalinio Upytės tradicinių amatų centras). Aukštaitijos regionas
Folkloro ansamblis „Vaiguva“ (vad. Asta Grigaitienė, Šakių rajono Panemunių mokyklos daugiafunkcio centro Plokščių skyriaus) Zanavykai
Vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Inkstiliuks“ tradicinė kapela (vad. Rasa Bartkuvienė ir Vytautas Krencius, Skaudvilės kultūros centras). Žemaitijos regionas
19.00 val. Aistės Smilgevičiūtės ir grupės SKYLĖ koncertas
Kanklininkas Modestas Ulberkis
Kartvelų ansamblis „Riho“ (vad. Vakhtang Pilpani). Sakartvelas, Mestijos regionas
Kapelija „Mingė“ (vad. Rolandas Bučmys, Klaipėda)
Tradicinė kapela „Tytuvėnų krašto armonikieriai“ (vad. Stasys Butkus, Tytuvėnų KC Šedbarų sk.)
Svetlanos Baturos nuotr.
Julius Vaicenavičius ir KŪJELIAI
Julius Vaicenavičius – vienas džiaugsmingiausių Lietuvos pop'n'roll atlikėjų, kuris ne tik puikiai valdo publiką (bei dvidešimt įvairiausių instrumentų), bet ir atranda gilų ryšį su klausytojais besidalindamas itin asmeniniškomis, širdį veriančiomis meilės baladėmis. Julius taip pat kai kuriems puikiai pažįstamas kaip grupės „Kūjeliai“ lyderis. Šį kartą jis atvyksta su savo akustine soline programa.
Skriaudžių ansamblis „Kanklės“
Skriaudžių kanklių ansamblis „Kanklės“ – tai išskirtinis lietuvių mėgėjų meno kolektyvas, 1906 m. Skriaudžiuose suburtas Prano Puskunigio ir laikomas pirmuoju kanklių ansambliu Lietuvoje. Šiandien jam vadovauja Dalia Venckienė, tęsianti ilgametę kankliavimo tradiciją ir jos gyvąją raišką. Ansamblio veikla yra svarbi lietuviškos muzikinės kultūros dalis, nes kanklės nuo seno laikomos tautinio identiteto ir nepriklausomybės simboliu. 2026-ieji paskelbti Kanklių metais, minint ansamblio 120-ąsias metines ir pabrėžiant jo reikšmę Lietuvos kultūros paveldui. „Kanklės“ aktyviai prisideda prie tradicijos tęstinumo, sklaidos ir kankliavimo įtraukimo į nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.
Kartvelų ansamblis „Riho“
Tai vienas žymiausių Aukštutinės Svanetijos (Mestijos regiono) tradicinės muzikos ir šokio kolektyvų, saugantis autentišką svanų daugiabalsės muzikos paveldą. Ansamblio repertuarą sudaro senosios kalnų dainos, ritualinės giesmės ir energingi šokiai, atspindintys Gruzijos Kaukazo kalnų bendruomenių gyvenimą. „Riho“ garsėja išskirtine vokaline tradicija, kurioje persipina archajiškas skambesys ir gili regiono tapatybė, perduodama iš kartos į kartą. Kolektyvas aktyviai koncertuoja Gruzijoje ir už jos ribų, pristatydamas svanų kultūrą tarptautiniuose festivaliuose ir scenose. Tai gyvas kultūros simbolis, saugantis ir pasauliui atveriantis unikalų Mestijos muzikinį paveldą.
Šiaurės Vakarų Žemaitiją ir dounininkų kraštą pristatys Telšių kultūros centras
Folkloro ansamblis „Spigėns“
Pietryčių Žemaitiją pristatys Skaudvilės kultūros centras
Į šventę atvyksta gyva Skaudvilės krašto kulinarinio paveldo patirtis – teatralizuota kleckų „Im i met“ edukacija, kurią pristato jungtinė Skaudvilės kultūros įstaigų (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) kūrybininkų komanda. Čia bus pristatomi skonis, istorija ir žaismingas teatras – nuo kleckų minkymo iki jų ragavimo, viskas atgyja pagal XIX–XX a. Skaudvildvario virtuvės ir kasdienybės motyvus. Lankytojai bus kviečiami ne tik stebėti, bet ir patys pajusti senųjų receptų gyvybę, įsitraukdami į kvapnų ir smagų procesą. Kartu bus pristatomos tautinės lėlytės ir rankų darbo gaminiai, atskleidžiantys kūrybišką Skaudvilės krašto dvasią. Šią įtraukiančią programą kuria charizmatiška komanda, kurioje idėjos autorė Rasa Bartkuvienė, režisierė Zita Jurevičienė ir kiti kūrėjai (Žydrė Macienė, Inga Nagaitienė, Vitalija Gudavičienė, Darius Liūnas, Rugilė Bartkutė ir kt.) paverčia tradicijas gyvu, šmaikščiu ir skaniu reginiu.
Mažąją Lietuvą pristatys Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras
Folkloro ansamblis „Alka“
Folkloro ansamblis įkurtas 1980 m. Ansamblio idėja – šeimų, mylinčių liaudies dainą bendruomenė. Kolektyvo repertuare - autentiškos Mažosios Lietuvos regiono dainos, šokiai, žaidimai, rateliai, instrumentinė muzika, tautosaka. Kolektyvo nariai per pasirodymus dėvi individualius Mažajai Lietuvai būdingus kostiumus. Per savo gyvavimo laiką kolektyvas yra paruošęs ne tik tradicinių kalendorinių švenčių programas, bet ir ne vieną teatralizuotą folkloro spektaklį. Folkloro ansamblio vadovai Jonas Kavaliauskas ir Elena Šalkauskienė.
Aukštaitiją pristatys Upytės tradicinių amatų centras
Upytės tradicinių amatų centro nuotr.
Upytės tradicinių amatų centras – tai gyvas Aukštaitijos etninės kultūros židinys, įsikūręs buvusio Upytės dvaro teritorijoje. Čia lankytojai kviečiami susipažinti su tradiciniais amatais, tokiais kaip audimas, keramikos dirbiniai, margučių marginimas, žvakių liejimas ir linininkystės tradicijos. Ypatingas dėmesys skiriamas gyvajam paveldui – tradicijų perdavimui per patirtį, kūrybą ir bendrystę. Aukštaičiai atskleis, kur praeitis tampa gyva šiandiena, o senieji amatai atrandami iš naujo per rankų darbą ir kūrybos džiaugsmą. Amatų ir kulinarinio paveldo šventėje dalyvaus sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinių amatų meistrės: Irena Ona Vilienė (audimas juostos), Zita Kumpelienė (sodų kūrimas). Linų muziejaus muziejininkė Elvyra Gruzdevienė pristatys linininkystės istoriją, vaišins linų sėmenų spirgine.
Upytės tradicinių amatų nuotr.
Folkloro ansamblis „Upytės Vešeta“
Panevėžio rajono Ėriškių kultūros centro padalinio Upytės tradicinių amatų centro kolektyvas, puoselėjantis Aukštaitijos krašto dainuojamąją ir šokamąją tautosaką. Ansamblis, kuriam vadovauja Stanislovas Sargautas, aktyviai dalyvauja regioniniuose bei tarptautiniuose folkloro festivaliuose, pristatydamas lietuviškas tradicijas, tautinį kostiumą ir senąjį muzikavimą. Kolektyvas glaudžiai siejasi su vietos bendruomene ir kultūros centru, prisideda prie etninės kultūros edukacijos bei renginių organizavimo. „Upytės Vešeta“ taip pat reprezentuoja Upytės kraštą užsienyje, skatindamas kultūrinį bendradarbiavimą ir tautų draugystę. Tai gyvas tradicijų tęstinumo pavyzdys, stiprinantis vietos kultūrinį identitetą.
Pirtininkė Margarita Bladženauskaitė
Žemaičių muzejaus „Alka“ nuotr.
Žemaičių muzejaus „Alka“ nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.
Dr. Arūnas Puškorius – archeologas, restauratorius, rekonstruktorius ir odininkas, turintis daugiau nei 20 metų edukacinio darbo patirtį. Puikiai išmanydamas odininkystės amatą, edukatorius dalyvius supažindina su archeologinių odos radinių atradimo aplinkybėmis, jų išlikimo sąlygomis, pristato skirtingas radinių rūšis bei jų rekonstrukcijas.
Edukacijų metu teorinės žinios derinamos su praktine veikla: dalyviai ne tik sužino apie archeologų randamus lobius, bet ir patys išbando amatą, pavyzdžiui, nusipina apyrankes ar susipažįsta su viduramžių žaidimais. Charizmatiškas edukatoriaus vedimas skatina įsitraukimą, bendravimą ir gyvą patyrimą.
Pasak dr. A. Puškoriaus, tikroji edukacijos vertė slypi ne vien žiniose, bet ir asmeniniame patyrime. Praktinė veikla leidžia „pirštų galiukais“ prisiliesti prie profesijos, o dalyvio sukurtas gaminys tampa ilgalaikiu prisiminimu ir motyvacija toliau domėtis istorija bei amatais.
Kalviai Donatas Liekmanis ir Gintaras Žiauga
Žemaičių muziejaus „Alka“ nuotr.
Kalviai Donatas Liekmanis ir Gintaras Žiauga – meistrai, kurie įkūnija lietuviškos kalvystės tradicijas ir šiuolaikinę kūrybą. Sujungdami dešimtmečių patirtį, precizišką rankų darbą ir meninę išraišką, jie kuria tiek funkcionalius, tiek dekoratyvinius gaminius iš metalo, atskleidžiančius amato grožį ir profesionalumą. Kiekvienas jų kūrinys – unikalus, kruopščiai apgalvotas, o jų darbų meistriškumas puikiai reprezentuoja Žemaitijos krašto kalvystės paveldą.
Arūnas Gaučas – sertifikuotas amatininkas, meistras, tautodailininkas, pristato šaukščiaus amatą, yra sertifikavęs rumbę, kočėlą ir sūrspaudį. Bando atgaivinti šaukščiaus amatą, kuriuo buvo ir jo senelis. A. Gaučas naudoja autentišką šaukščiaus spaustuvą – „ožį“ ir kaltus, atitinkančius XIX a. pab. – XX a. pr. laikotarpį. Svarbi A. Gaučo veiklos dalis – edukacija ir amato sklaida. Jis dalyvauja mugėse, renginiuose, veda edukacinius užsiėmimus, kuriuose supažindina žmones su šaukščiaus darbu, leidžia patiems išbandyti drožybą. Taip jis ne tik kuria dirbinius, bet ir perduoda žinias, prisideda prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo.
Žemaičių muziejaus „Alka“ nuotr.
Pynimas iš vytelių su Roma Lekutiene – tai įkvepianti ir kūrybiška patirtis kiekvienam, norinčiam išbandyti ką nors naujo. Šios dirbtuvės nuolat pritraukia smalsuolius, trokštančius atrasti tradicinio amato paslaptis. Čia ne tik išmoksite pynimo technikų, bet ir patirsite kūrybos džiaugsmą jaukioje aplinkoje. Užsiėmimai puikiai tinka tiek pradedantiesiems, tiek norintiems patobulinti savo įgūdžius. Prisijunkite ir sukurkite savo unikalų dirbinį kartu su patyrusia meistre!
Edukatoriai Angelė ir Vytautas Raukčiai
Žemaičių muziejaus „Alka“ nuotr.
Angelė ir Vytautas Raukčiai – tautodailininkai, puoselėjantys tradicinius lietuvių amatus ir aktyviai perduodantys juos kitiems. Jų kūryboje svarbi vieta tenka medžio darbams, pynimui bei kruopščiam margučių skutinėjimui, atskleidžiančiam lietuviškų raštų simboliką. Meistrai rengia edukacinius užsiėmimus, kuriuose dalyviai gali iš arti susipažinti su šiomis technikomis ir patys jas išbandyti. Jie nuolat dalyvauja mugėse, parodose ir šventėse, pristatydami savo darbus bei gyvai demonstruodami kūrybos procesą. Raukčių veikla išsiskiria autentiškumu, kantrybe ir pagarba lietuvių tautiniam paveldui.
Žemaičių muziejaus „Alka“ nuotr.
