Žemaičių muziejus alka, Žemaitijos kaimo muziejus, telšių ješiva, varnių muziejus, žemaičių vyskupystės muziejus

Tradicinė žemaičių skulptūra

  • Titulinis
  • Tradicinė žemaičių skulptūra

Tradicinė žemaičių skulptūra

Tradicinių žemaičių skulptūrų rinkinys

Išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, spaustuvė „Logotipas“, Vilnius, 2008, 566 psl.

ISBN 978-9955-415-86-2

Knygoje pristatomos nuotraukos, kuriose pateikiamas Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų tradicinių žemaičių skulptūrų rinkinys. Žemaičių žemė garsėjo ne tik kryžiais, bet koplytėlėmis ir koplytstulpiais, pastatytais prie sodybų, pakelėse, ypač kryžkelėse, todėl Žemaitijai žmonės buvo suteikę Šventosios vardą.

Žemaičių muziejaus „Alka“ medinės skulptūros rinkinyje saugomi 934 eksponatai: skulptūros, bareljefai, pastatomi kryžiai, altorėliai, koplytėlės. Pirmasis muziejaus gaunamų eksponatų knygoje įrašytas eksponatas – Šv. Jono Nepomuko skulptūra. Tai seniausia rinkinio skulptūra, datuojama 1704 m.

Apie dievdirbius išsaugota nedaug informacijos, tik kai kurių skulptūrų meistrų pavardės žinomos. Iš jų žymiausi: Augustinas Potockis iš Luokės miestelio, Kazimieras Mockus iš Kinčiulių kaimo (Luokės valsčius), Kazimieras Varnelis iš Alsėdžių.

Beveik visos skulptūros polichromuotos gamtinės kilmės vandeniui atspariais dažais. Rinkinyje yra įvairių siužetų šventųjų skulptūrų, o vieni mėgstamiausių – įvairūs Švč. Mergelės Marijos ikonografiniai tipai. Taip pat dažnai vaizduojami Jėzaus gyvenimo siužetai, ypač Rūpintojėlis. Žemaitijoje taip pat buvo itin populiarus Šv. Jonas Nepomukas, žmonių švelniai vadintas Joneliu. Muziejaus rinkinyje yra net 78 Šv. Jono Nepomuko skulptūros. Žemaičiai mylėjo Šv. Roką, Šv. Antaną, Šv. Jurgį, Šv. Izidorių, Šv. Juozapą, Šv. Florijoną, Šv. Pranciškų,  Šv. Barborą, Šv. Oną ir kt. šventuosius.

Leidinys nesibaigia su senųjų žinomų ir nežinomų meistrų darbų pristatymu. Leidinyje pristatyti ir žymiausi XX a. Žemaitijos liaudies meistrai, gyvenantys Telšių, Plungės, Mažeikių rajonuose ir jų darbai.