Pristatomi eksponatai

Metai:
Fotografija. Klaipėdos sukilimo dalyviai
Fotografija. Klaipėdos sukilimo dalyviai

Fotografas Maksas Ehrhardtas (Max Ehrhardt). 1923 m. Fotopopierius, ŽAM GEK 9540, F 431

Šiemet, sausio 15-ąją minime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 95-ąsias metines. Manoma, kad fotografijoje užfiksuoti raiti Klaipėdos sukilimo dalyviai iš Žemaitijos. Reverse fotosalono spaudas „Max Ehrhardt Kunstanstalt für Photographie MEMEL Libauerstrasse 20“.
1923 sausio 9-15 dienomis Klaipėdos krašte įvyko Lietuvos Respublikos vyriausybės per Lietuvos šaulių sąjungą ir Klaipėdoje įkurtą lietuvininkų Vyriausiąjį Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą organizuotas sukilimas prieš Klaipėdos kraštą valdžiusią Antantės šalių administraciją bei prancūzų karinę įgulą. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 d. prie Klaipėdos prefektūros. Šios karinės operacijos metu žuvo dvylika lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas. Sukilimas buvo laimėtas, o 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašius Klaipėdos konvenciją, Klaipėdos kraštas autonominiais pagrindais atiteko Lietuvos Respublikai.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Negatyvas. Prakartėlė Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje
Negatyvas. Prakartėlė Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje

Autorius Alfonsas Beresnevičius. 1991 m. Nespalvotoji fotografija, plastiko fotojuosta. 60x60 mm. ŽVM GEK 3210/157

Artėjant šv. Kalėdoms pristatome negatyvą, kuriame užfiksuota prakartėlė. Prakartėlė – Jėzaus gimimo gyvulių tvarte vaizdelis. Ji grynai simboliškai atvaizduoja pirmąjį Išganytojo atėjimą. Prakartėlėje visada būna Švč. Mergelė Marija, šventasis Juozapas ir pats Jėzus, būna piemenėliai, Trys Karaliai ir gyvuliai.
Plungėje gyvenantis fotomeninikas Alfonsas Beresnevičius muziejui patikėjo savo fotoarchyvą. Fotografuoti pradėjo 1958 m. Pirmose fotografijose fiksuotos įvairios žmonių gyvenimo akimirkos. Vėliau susidomėjo sakraline daile ir pakelių mažąja architektūra. Fotografavo 30 parapijų bažnyčių interjerų fragmentus. Keliuose Lietuvos muziejuose įamžino dailininkų sukurtus eksponatus. Su savo darbais dalyvavo įvairiose parodose Lietuvoje, Kanadoje, Italijoje, Japonijoje. Nuo 1996 m. A. Beresnevičius užrašinėja karių savanorių, partizanų, laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių prisiminimus. Surinkta medžiaga ir fotografijos sudėtos į kelias knygas: „Lietuvos laisvės kovos Žemaitijoje“ I ir II dalys, „Lietuvos laisvės armijos desantininkai Žemaitijoje: kovojusiems ir žuvusiems atminti“. A. Beresnevičiaus užfiksuota mažoji sakralinė architektūra pristatoma Žemaičių muziejaus „Alka“ kalendoriuje, išleistame 2016 m. Knygoje „Žemaitijos krašto skaudžios praeities įamžinimas“ pristatomas visas fotografo ir metraštininko darbas.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Reprodukcija „Pabėgimas“
Reprodukcija „Pabėgimas“

Dailininkas Konstantinas Gorskis. Varšuva, 1911 m. Iš albumo „Sibiras, praeities vizijos“. ŽVM GEK 2862/271-2

Pristatome lietuvių dailininko Konstantino Gorskio piešinio reprodukciją iš albumo „Sibiras, praeities vizijos“ („Sybir, wizye przeszłości“), kurį 1911 m. išspausdino savaitraštis „Tygodnik ilustrowany“. To meto lenkų spauda spausdino reklamą ir skelbė, kad kiekvienas savaitraščio „Tygodnik ilustrowany“ prenumeratorius gaus šį albumą ir keletą kitų dovanų. Be pristatomo „Pabėgimo“ albume buvo išspausdinti dar keturi paveikslai: „Laiškas“, „Ponas Tadas kasyklose“, „Dviejų kartų susitikimas“ ir alegorinis piešinys tituliniame lape be pavadinimo.
Tapytojas Konstantinas Gorskis (Konstantas Gurskis) gimė 1869 m. Kazimierave, netoli Kauno. Mokėsi Vilniaus Ivano Trutnevo piešimo mokykloje, vėliau – Peterburgo Dailės akademijoje. Studijas gilino Miunchene, Paryžiuje ir Italijoje. Į Varšuvą persikėlė 1894 m. Daugiausia tapė portretus, buitines ir istorines kompozicijas. Iliustravo A. Mickevičiaus, J. Slovackio, H. Senkevičiaus, M. Rodzevičiūtės literatūros kūrinius. Mirė 1934 m. Varšuvoje.
Reprodukcijos buvo eksponuotos parodoje „1863 m. sukilimas literatūroje ir mene“ Žemaičių vyskupystės muziejuje. Albumas „Sibiras, praeities vizijos“ – gausaus Budrikių giminės archyvinio fondo eksponatas, kurį muziejui perdavė asmuo, nesusijęs su šia gimine.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Kunigo Alfonso Siro primicijų paveikslėlis Kunigo Alfonso Siro primicijų paveikslėlis
Kunigo Alfonso Siro primicijų paveikslėlis

Nežinomas autorius. 1942 m. Vokietija. Popierius, spalvotoji spauda, 10,3x5,5 cm. ŽVM GEK 3095

Paveikslėlis skirtas kunigo Alfonso Siro pirmoms Šv. Mišioms, laikytoms 1942 05 17 d. Telšių Katedroje prisiminti. Reverse – tekstas lietuvių kalba.
Telšių vyskupijos kunigas Sirus Alfonsas (1918–†1976) mokėsi Telšių ir Kauno kunigų seminarijose ir LU Teologijos-filosofijos fakultete. Kunigu įšventintas 1942 m. ir gegužės 17 d. Telšių Katedroje atlaikė pirmąsias šv. Mišias. Vikaravo Mosėdyje, Mažeikiuose, Gadūnave, Gargžduose, Šatėse, klebonas ir dekanas – Rietave, Žemaičių Kalvarijoje, nuo 1967 – Tauragės klebonas ir dekanas. Palaidotas Tauragės bažnyčios šventoriuje.
Kunigas Alfonsas yra papasakojęs, kad kunigystė – paveldėtas Sirų giminės pašaukimas. Esą visais laikais jų giminėje yra buvę kunigų. Jis prisiminė nutikimą, išgyventą jo dėdės sunkiais Lietuvos atsikūrimo metais. „Veliuona. Sausio 11 iš Žemaičių į Dvasinę seminariją važiavo 4 seminarijos auklėtiniai (klierikai). Kelyje iš Veliuonos į Skirsnemunę 5 varste nuo Veliuonos juos užpuolė 12 ginkluotų vokiečių kareivių. Dar iš tolo pradėję šaudyti sužeidė vieną auklėtinį, Syrų Antaną. Kulka sutrupino vienos rankos kaulą, o antra išplėšė mėsos šmotą. Ties krūtine peršovė rūbus. Prijoję arčiau ir pamatę, kas važiuoja, pasisakė gaudę savo pavogtus arklius, atsiprašė už nemandagumą ir nujojo savais keliais. Sužeistąjį pusėtinai apžiūrėtą atvežė į Kauną ir patalpino ligoninėje. Gresia kraujo užnuodijimas. (Visuomenės ir politikos dienraštis „Lietuva“. Trečiadienis, 1919 m. sausio 15 d.). Klierikas buvęs sėkmingai išgydytas, o vėliau ir įšventintas į kunigus.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Iškilmingo posėdžio aktas Iškilmingo posėdžio aktas
Iškilmingo posėdžio aktas

1932 08 02 d. Popierius, kartonas, medis, stiklas, tušas, akvarelė, 1 l., lietuvių k., 66,2x50,5 cm (dydis su rėmais – 75x59,5 cm). ŽAM GEK 4544, R 2030.

Žemaičių muziejuje „Alka“ rankraščių rinkinyje saugomas iškilmingo posėdžio aktas, žemaičių visuomenės surašytas 1932 m. rugpjūčio 2 d. minint pirmojo lietuviško spektaklio Telšiuose 25 metų sukaktuves. 1907 m. rugpjūčio 2 d., per Parcinkulės atlaidus, telšiškiai buvo sukviesti pasižiūrėti dviejų, gimtąja kalba pastatytų komedijų: Mykolo Palionio iš lenkų kalbos išverstos „Žilė galvon – velnias uodegon” ir Dviejų Moterų (Julijos Žymantienės-Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės) kūrinio „Velnias spąstuose“.
Aktas rašytas tušu, naudojant plunksną, papuoštas akvarele pieštais įvairiaspalviais dekoratyviniais ornamentais. Įrėmintas mediniuose, aukso atspalvio rėmuose, po stiklu. Rėmų vidinis pakraštys dekoruotas geometriniu ornamentu.
Po akto preambule esančiu tekstu skelbiama: „1907 metų rugpjūčio mėnesio 2 dieną iš vergovės pančiais surakintos lietuvio-žemaičio krūtinės suskambo Telšių scenoj pirmą kartą lietuviškas meno žodis, kuris jau dvidešimt penkerius metus į laisvę žengiančios tautos širdyje žiebia Tėvynės meilės ugnį, žadina vienybę, laisvės kovotojų rankoj aštrina kalaviją... Menas lydi mūsų dienas ir puošia kelią į šviesią ateitį.“
Akto pasirašymas vyko „Kanklių“ draugijos suorganizuoto pirmojo lietuviško žodžio Telšių scenoje 25 metų jubiliejaus minėjimo metu miesto visuomenės klubo salėje. Po akto tekstu pasirašė Telšių apskrities viršininkas Eugenijus Šalkauskis, Telšių miesto burmistras Paulius Gudzinskas, „Kanklių“ draugijos garbės pirmininkas Feliksas Milevičius, Telšių šaulių rinktinės vadas kapitonas Vincas Rauba, gydytojas Noachas Minuchinas bei kiti minėjimo dalyviai. Gausiai susirinkusiai visuomenei pranešimą skaitė Girdvainytė. Vienas iš vakare pasisakiusių, gydytojas Jonas Mikulskis akcentavo, kad prieš 25 metus nuskambėjusių spektaklių artistai „(...) vaidino karšta širdimi ir dideliausiu pasiryžimu“, (...) buvo kovotojai, nes ne tik ugnis ir geležis skina tautai ateitį“. Minėjimo pabaigoje suvaidinta Aleksandro Fredro 3-jų dalių komedija „Damos ir husarai“, kurią režisavo St. Poškus.
Akto rėmų nugarinėje pusėje, ant kartono yra įrašas: „Įkūrim(o) proga / Rėmelius aukoja „Alkos“ Muziejui / Milevičius / Telšiai / 1938. II. 16.“.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

 atgal