Pristatomi eksponatai

Metai:
Maketas. Šilutės bažnyčios didysis altorius
Maketas. Šilutės bažnyčios didysis altorius

Autorius Petras Kalenda (1904–1986). 1982 m. Salantai. Medis, drožyba, lakavimas. 23,5x48,4, h 90,5 cm. ŽVM GEK 2235

Maketas natūralios medienos, lakuotas, sumontuotas varžtais ir sukaltas vinimis. Prie pagrindo pritvirtinta balto metalo plokštelė su graviruotu užrašu: „J. P. kan. Juozapui Grubliauskui 40 metų kunigystės jubiliejų minint. Šilutės parapijiečiai. 1982.V.25“.
Kanauninkas J. Grubliauskas (1918 – 1942 – 1984) Šilutės klebonu ir dekanu buvo paskirtas 1970 m. 1976 m. trumpam buvo iškeltas į Tauragę, po keturių mėnesių grįžo ir Šilutėje dirbo iki savo mirties 1984 m. Kanauninkas rūpinosi parapijos žmonėmis ir stengėsi, kad kukli Šilutės bažnytėlė būtų jauki ir tvarkinga. Jo pastangomis 1971–1983 m. bažnyčia buvo remontuojama, uždėtas naujas stogas, išdažytas bažnyčios vidus, padaryti nauji laiptai į balkoną ir kt.
Maketo autorius – liaudies menininkas, medžio drožėjas, skulptorius iš Salantų Petras Kalenda (1904–1986). Kurti pradėjo piemenaudamas, o nuo 1930 m. tautodailininko kūriniai buvo eksponuojami įvairiose liaudies meno parodose: Kaune, Šiauliuose ir kitur. Žymiausios P. Kalendos skulptūros: „Palangos Juzė“, „Žemaičių vestuvės“, „Neringa ir Naglis“, „Malkų nešėjas“, „Čičinskas“, „Žemaitė“ ir daugelis kitų.
Pristatomas eksponatas yra vienas iš gausaus muziejuje saugomo kan. Juozapo Grubliausko palikimo, kurį 2006 m. nuolat saugoti perdavė p. Valerija Dabulskytė, gyv. Skaudvilėje.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Paveikslas. Mergaitės portretas
Paveikslas. Mergaitės portretas

Nežinomas dailininkas. XIX a. Platelių dvaras. Drobė, aliejus. 70x58 cm. ŽAM GEK 3088, D 378

1940 metais į Žemaičių muziejų „Alka“ iš nacionalizuotų Žemaitijos dvarų pateko tūkstančiai eksponatų: vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, baldai, indai, audiniai, ikonografinė medžiaga, knygos, rankraščiai, dvarų žemių planai. Didžioji dalis saugomų eksponatų ilgus metus buvo prastos būklės, netinkami eksponavimui. Padėtis ėmė keistis, kai per pastaruosius du dešimtmečius, nedideliais kiekiais (pagal finansines galimybes, daugiausia už projektams skirtas lėšas) Vilniaus P. Gudyno restauravimo centre buvo restauruotos meno ir istorinės vertybės iš Žemaitijos dvarų paveldo.
Pristatomas nežinomos mergaitės portretas, kuris 1940 m. į muziejų pateko iš grafų Šuazelių-Gufjė nuo XIX a. pradžios valdyto Platelių dvaro, restauruotas 2014 m., įrėmintas 2015 m.
Daugiau dvarų kultūrą menančių eksponatų išvysite virtualioje parodoje „Išsaugotas dvarų paveldas“.
Skiriama Lietuvos muziejų kelio šių metų temai „Dvarų kultūros atspindžiai“.

Parengė Daiva Lukšienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Pamokslas „Brangūs Jaunavedžiai, malonūs svečiai!“ Pamokslas „Brangūs Jaunavedžiai, malonūs svečiai!“
Pamokslas „Brangūs Jaunavedžiai, malonūs svečiai!“

Autorius kunigas Antanas Ivanauskas. XX a. 5-6 deš. Popierius, rankraštis. 20,4x14,4. ŽVM GEK 2564/1

Šiemet, birželio 14 d., sukanka 75 m., kai buvo pradėtas vykdyti masinis gyventojų trėmimas iš Lietuvos į tolimuosius SSRS regionus. Sovietų Sąjungai 1940 m. birželio mėn. okupavus Lietuvą, pradėta terorizuoti ir naikinti krašto gyventojus, imtasi represijų prieš okupacinio režimo priešininkus. Politinės represijos buvo taikomos žmonėms, kuriuos okupacinis režimas pripažino pavojingais SSRS valstybei ir politinei santvarkai. Okupuotos Lietuvos gyventojai ypač nukentėjo nuo trėmimų – masinių represijų akcijų. Iki 1953 m. Sovietų Sąjungoje tremtis vartota kaip priemonė susidoroti su politiniais priešininkais ir įvaryti gyventojams baimę.
Kun. tremtinys Antanas Ivanauskas (1921–2005) kaip ir daugybė Telšių ir kitų vyskupijų dvasininkų už tikėjimo dalykų aiškinimą moksleiviams, aktyvią veiklą 1949 m. rugpjūčio 28 d. buvo suimtas, „už akių“ nuteistas 10 m. lagerio ir išsiųstas į Minlagą Komijoje. Tremtyje, toli nuo Tėvynės, nenuleido rankų, tęsė evangelizavimą, patarnavo tautiečiams, kuriuos ištiko tokia pat lemtis.
Pristatome rankraštį pamokslo, kurį kun. A. Ivanauskas pasakė tremtinių Felikso ir Michalinos (tikėtina, kad pamokslas buvo kartotas, nes rankraštyje įrašyti dar ir Jono bei Genovaitės vardai) jungtuvių proga tremties vietoje Komijoje. Pamoksle be sveikinimų ir pamokymų, kunigas išreiškia viltį grįžti į Tėvynę ir į ją parsivežti jauną šeimą.
Muziejuje suformuotas kunigo A. Ivanausko fondas, kuriame kunigui priklausę daiktai: sutana, jubiliejinė lazda, fotografijos, pamokslų rankraščiai ir kt. Kunigo palikimą nuolat saugoti 2008 m. perdavė p. Nijolė Masalskienė gyvenanti Kaune.

Parengė Alma Būdvytienė, Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Dainų rinkinys „Dainuokit, jaunieji“ Dainų rinkinys „Dainuokit, jaunieji“
Dainų rinkinys „Dainuokit, jaunieji“

Telšiai, 1934 m. Sudarė Domas Andrulis. Iliustravo V. Tarutis ir B. I. Išlinskas (Šilinskas?). Popierius, 8 l., minkšti viršeliai, 16,7x24,1. ŽAM GEK 37028/1

Šiemet, balandžio 29 d., sukako 120 metų, kai Juodlaukių kaime (Kelmės r.) gimė kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas Domas Andrulis (1896–1973). Muziko Konstantino Dobrovolskio pakviestas,  1930 m. D. Andrulis atvyko į Telšius, dirbo gimnazijos muzikos mokytoju ir choro vadovu. Dar vadovavo šaulių chorui, 1932 m. birželio 5 d. mieste suorganizavo šaulių Dainų šventę, 1933 m. buvo vienas iš simfoninio orkestro atkūrimo Telšiuose iniciatorių.
D. Andrulis įvairiais muzikos klausimais rašė straipsnius, surinko ir užrašė apie 2000 lietuvių liaudies dainų, kurių dalį harmonizavo, sukūrė solo ir choro dainų, instrumentinių pjesių ir muzikinių scenos veikalų. Vien 1930–1939 metais Telšiuose parengė ir išleido 24 įvairios apimties muzikinio pobūdžio leidinėlius. Vienas iš jų ir pristatomas.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

 atgal