Pristatomi eksponatai

Metai:
Margutis
Margutis

Autorė – Zofija Jakaitė. Sukūrimo data – 1978 m. Vištos kiaušinis, skutinėjimas. ŽAM GEK 23261 / LMm 1415

Tamsiai rudame fone išskutinėta voveraitė ant eglės šakos su kankorėžiais. Margutis iš autorės muziejui padovanotos margučių kolekcijos.
Juvelyriškai skutinėti kuršėniškės Zofijos Jakaitės (gim. 1913 m. Patiltės k., Raudėnų vls., Šiaulių r.) margučiai, dažyti geležies rūda, augaliniais dažais. Margučius puošia peizažai, zuikeliai, viščiukai, gėlių žiedai, įvairūs pasakų personažai. Skutinėta tik viena margučio pusė. Autorė motyvus pasirinkdavo iš atvirukų, paveikslėlių.
Daugiau margučių išvysite apsilankę virtualioje parodoje „Kas ant margučio išrašyta“.

Parengė Raimondas Petrikas, Loreta Norvaišienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Diplomas Nr. 184 Varšuvos muzikos instituto, išduotas Albinui Jasenauskui 1909 06 07 d.
Diplomas Nr. 184 Varšuvos muzikos instituto, išduotas Albinui Jasenauskui 1909 06 07 d.

Popierius, spaudinys, rankraštis, rusų, lenkų k., 1 lapas, 48,5x64 cm. ŽAM GEK 17539.

Diplome nurodoma, kad A. Jasenauskas mokėsi profesoriaus Sužynskio (lenk. Surzynski) klasėje ir mokslus baigė 1909 m. gegužės mėnesį, išlaikė egzaminus. Diplomas suteikė A. Jasenauskui karinio kapelmeisterio laipsnį.
Šiemet, vasario 28 d., sukako 130 metų, kai gimė viena iškiliausių XX a. Lietuvos muzikinio gyvenimo asmenybių – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, pedagogas Albinas Jasenauskas (1886–1973).
Visas Albino Jasenausko gyvenimas susijęs su muzika: pirmaisiais jo muzikos mokytojais buvo tėvas ir vyresnysis brolis, vėliau mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kurioje buvo sustiprintas muzikos mokymas, studijavo Varšuvos muzikos institute, kur įgijo vargonininko ir dūdų orkestro vadovo diplomus.
Atkakliam, savo įsitikinimų neišduodančiam muzikui, ypač karo ir pokario metais, teko gyventi ir dirbti daugelyje vietovių: Marijampolėje, Varšuvoje, Kijeve, įvairiuose Žemaitijos miestuose (Telšiuose, Kuliuose, Viekšniuose, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje), dirbti vargonininku, chorvedžiu, pučiamųjų orkestrų vadovu, kariuomenės simfoninio orkestro vadovu, kapelmeisteriu, griežti smuiku simfoniniame orkestre, dėstyti dainavimą mokyklose, groti restoranuose ir begarsiame kine, ruošti dainų vakarus, statyti lietuviškas operetes, vaidinimus, koncertus, vadovauti moksleivių ir suaugusiųjų chorams, skudutininkams, solistams, organizuoti rajonines dainų šventes, kurti dainas chorams, skelbti straipsnius spaudoje muzikinio gyvenimo temomis.
Už aktyvią veiklą 1939 m. maestro buvo apdovanotas „Šaulių žvaigžde“. 1955 m. Albinui Jasenausui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
Virtualią parodą „Prisimenant muziką Albiną Jasenauską“ žiūrėkite ČIA.

Parengė Raimondas Petrikas, Marjam Petrauskienė, Loreta Norvaišienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) ganytojiškas laiškas Vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) ganytojiškas laiškas
Vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) ganytojiškas laiškas

1862 m. Popierius, rankraštis, lietuvių kalba. 37,5×24 cm. 3 lapai. ŽVM GEK 2236/30

Šiemet sukanka 215 metų, kai gimė vyskupas Motiejus Valančius. Minėdami šią sukaktį pristatome penktąjį Žemaičių vyskupo M. Valančiaus ganytojišką laišką blaivybės tema, rašytą 1862 m. gruodžio 12 d. Varniuose. Laiškas parašytas tuometine lietuvių kalba, mums neįprastu raidynu, tad šiandieniniam skaitytojui sunkiai perskaitomas. Blaivybės sąjūdžiui skleisti vyskupas parašė net 19 ganytojiškų laiškų. Didžioji dalis šitų laiškų pirmąkart Lietuvos Bažnyčios istorijoje buvo parašyti lietuvių kalba. Kaip vyskupo laiškai pasiekdavo ganomų avelių ausis? Laiško gale visada būdavo vyskupo prisakymas: „Szita mana grometą parskajtis kunigaj zmonims isz ambones bažniczioj par dwi pagreczes szwentes“. Kai kur dar pridurdavo „...su pamokslais prigulinčiais.“ Kad rečiau į bažnyčią einantys išgirstų vyskupo žinią klebonai privalėjo iš sakyklos per dvi-tris iš eilės šventes perskaityti vyskupo laišką bei pasakyti atitinkamą pamokslą. Ko ir kaip vyskupas stengėsi išmokyti savo ganomas aveles, susipažinti ir labiau į tai įsigilinti galima perskaičius Vytauto Merkio spaudai parengtą ir 2000 m. išleistą knygą „Motiejus Valančius. Ganytojiški laiškai“. Birutė Vanagienė parengė lietuviškų vyskupo laiškų tekstus. Knygoje originalų faksimilės, o šalia pateikiami adaptuoti tekstai.
2006 m. gavus finansinę Kultūros ir sporto rėmimo fondo paramą, Žemaičių vyskupystės muziejus įsigijo dokumentų rinkinį, kuriame įvairūs raštai skirti Krakių dek. J. Timinskiui. Dokumentai susiūti, aplenkti pilkos spalvos kartono aplanku. Aplankalo pabaigoje įsiūti vysk. M. Valančiaus laiškai blaivybės tema.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

50 litų moneta, išleista 1991 m. sausio 13-ajai paminėti 50 litų moneta, išleista 1991 m. sausio 13-ajai paminėti
50 litų moneta, išleista 1991 m. sausio 13-ajai paminėti

Monetos dailininkas Antanas Žukauskas. Sidabras Ag 925, kokybė "proof". Skersmuo 34,00 mm. Masė 23,30 g. Tiražas 6 000 vnt. Išleista 1996 m. Moneta nukaldinta VĮ „Lietuvos monetų kalykla“. ŽAM GEK 32456 / Sn 1678.

Monetos averse – Lietuvos Respublikos herbas skyde, jam iš abiejų pusių simetriškai žemyn banguoja kaspinai. Viršuje užrašyta LIETUVA, apačioje – 50 LITŲ.
Monetos reverse pavaizduota skulptoriaus Stanislovo Kuzmos skulptūra ,,Pieta“ – memorialas Lietuvos laisvės gynėjams. Aplink užrašyta 1991, SAUSIO TRYLIKTOJI, 1996. Monetos briaunoje yra užrašas: IR KRAUJU KRIKŠTYTI TAMPA VĖL GYVYBE.

Šiemet sukanka 25 metai, kai 1991 m. sausio 13-ąją priešais sužvėrėjusius sovietų kareivius ir jų tankus stojo kaip niekad vieninga lietuvių tauta. Mažos tautos pasiryžimas taikiu būdu ginti savo laisvę sukrėtė ne vieną Vakarų pasaulio atstovą ir kiekvieną privertė susimąstyti apie nepriklausomybės kainą.

Parengė Raimondas Petrikas, Loreta Norvaišienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

 atgal