Žemaitiu gīvastis

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ scenoje – jau daugiau nei 30 metų. Grupė „Skylė“ dažnai pavadinama mūsų muzikos scenos fenomenu. Ir tas išskirtinumas glūdi jos principuose, kurie susiformavo dar susikūrimo stadijoje ir nekito visus tuos ilgus metus. Alternatyvios muzikinės ir poetinės minties, paremtos filosofija, mitologija ir istorija, sklaida – taip savo ir bendraminčių pagrindinę misiją suformulavo jos lyderis Rokas Radzevičius. Kiekvienos muzikos grupės principai bėgant metams išbandomi šlove, mada, pinigais, lengvesniu darbu, paprastesniu techniniu sprendimu. Ir tik reta grupė sugeba ilgą laiką savo esminio principo nepamesti. „Skylei“ pavyko. Grupė keitė muzikos stilių, sudėtį, dainavo keliomis kalbomis, grojo ir alternatyviuose festivaliuose, ir valstybinių švenčių minėjimuose. Ir visuomet išlaikė tą esminę šerdį, kurią ir šiandien jaučia jos klausytojai. Viskas, ką daro „Skylė“, persmelkta gilia ir nesumeluota meile savo šaliai, jos istorijai, tradicijoms ir... apgaubta nemenka dalimi mistikos. Labai svarbus anapusinio pasaulio elementas visada egzistavo jų kūryboje. Galima juokauti, kad ne be burtų grupė sėkmingai gyvuoja tiek metų. Galima nejuokauti, o rimtai tuo tikėti. Galima netikėti burtais, o tikėti be galo nelengvu darbu, kurį grupės nariai nuosekliai dirba ilgus metus. O galima ir nesukti galvos dėl grupės sėkmės priežasčių, o tiesiog klausytis „Skylės“ dainų.

Margarita Bladženauskaitė – pirtininkė, puoselėjanti lietuviškos pirties tradicijas ir holistinį požiūrį į žmogaus sveikatą. Savo veikloje ji jungia praktines pirties procedūras su edukacine veikla, supažindindama dalyvius su pirties kultūros istorija, ritualais ir jų poveikiu fizinei bei emocinei savijautai. Pirtininkė akcentuoja sąmoningą buvimą „su savimi“, kūno ir gamtos derme, individualiais poreikiais. Margarita Bladženauskaitė siekia, kad pirties patirtis taptų ne vien higienos ar poilsio forma, bet ir gilesnio savęs pažinimo bei bendrystės erdve.

Bitininkai „Užpelkių medus ir someljė Rasa Nabažaitė 

„Užpelkių medus“ ir someljė Rasa Nabažaitė kviečia į pažintį su skonio kultūra – nuo lietuviško medaus tradicijų iki profesionalios gėrimų degustacijos meno. „Užpelkių medus“ pristato bičių pasaulį, medaus rūšis ir jų savybes, supažindina su bitininkystės procesu bei tvaraus vartojimo principais. Užsiėmimų dalyviai turi galimybę ne tik paragauti skirtingų medaus rūšių, bet ir iš arčiau susipažinti su bitininko darbu, avilių sandara bei medaus sukimo procesu. Edukatoriai organizuoja pažintines programas vaikams ir suaugusiesiems, kurių metu pristatomas bičių gyvenimo ciklas, medaus rūšys, jų savybės bei nauda sveikatai.

Romas Galiauskas – keramikos meistras, kuriam molis tapo ne tik medžiaga, bet ir gyvenimo ašimi. Savo kelią jis pradėjo keramikos įmonėje, tačiau artimas ryšys su moliu ilgainiui pavertė jį kūrėju. Pažinęs medžiagą iš arti, Romas jai neliko abejingas – betarpiškas santykis su materija įkvėpė pradėti žiedimo kelionę. Jo rankose apvalus molio gabalas virsta gyvu objektu – tuščiaviduriu cilindru, netrukus įgaunančiu švelnias, išraiškingas formas. Romas žiedžia iš ukrainietiško šamotuoto molio, kurio struktūra suteikia kūriniams tvirtumo ir išskirtinio charakterio. Menininkui svarbiausia ne galutinis rezultatas, o pats procesas – susitelkimas, meditacija, buvimas čia ir dabar. „Žiedžiant veiksmas vyksta tarp mano asmeninės ašies ir gaminamo objekto ašies“, – sako kūrėjas. Per kelias minutes gimsta nepaprasto grožio dirbiniai, kuriuose susijungia technika, patirtis ir vidinė ramybė. Romas kuria naudojamąją keramiką – buityje gyvenančius daiktus, kurie kasdienybę paverčia estetiškesne ir prasmingesne. Jo darbai – tai harmonijos, paprastumo ir autentiškos meistrystės ženklas.

Dr. Arūnas Puškorius – archeologas, restauratorius, rekonstruktorius ir odininkas, turintis daugiau nei 20 metų edukacinio darbo patirtį. Puikiai išmanydamas odininkystės amatą, edukatorius dalyvius supažindina su archeologinių odos radinių atradimo aplinkybėmis, jų išlikimo sąlygomis, pristato skirtingas radinių rūšis bei jų rekonstrukcijas.

Edukacijų metu teorinės žinios derinamos su praktine veikla: dalyviai ne tik sužino apie archeologų randamus lobius, bet ir patys išbando amatą, pavyzdžiui, nusipina apyrankes ar susipažįsta su viduramžių žaidimais. Charizmatiškas edukatoriaus vedimas skatina įsitraukimą, bendravimą ir gyvą patyrimą.

Pasak dr. A. Puškoriaus, tikroji edukacijos vertė slypi ne vien žiniose, bet ir asmeniniame patyrime. Praktinė veikla leidžia „pirštų galiukais“ prisiliesti prie profesijos, o dalyvio sukurtas gaminys tampa ilgalaikiu prisiminimu ir motyvacija toliau domėtis istorija bei amatais.

Žemaitis iš Telšių – Vitalijus Praspaliauskas – jau seniai garsėja išradingais pramanais, kurie ne tik stebina, bet ir nuoširdžiai prajuokina aplinkinius. Kūrybiškumas, žemaitiškas charakteris ir gera humoro dozė – tai jo vizitinė kortelė, traukianti vis daugiau smalsuolių. Vitalijus bendrauja tokia gryna žemaičių kalba, kad ne vienas lietuvis gali pasklysti žodžių pynėje. Vitalijus kuria įvairius dirbinius iš medžio, kala iš žalvario, o šį kartą kviečia į ypatingą edukaciją – kartu pasigaminti laidynę. Tai ne tik kūrybinė patirtis, bet ir smagus pasinėrimas į gyvą žemaitišką dvasią.

Kalviai Donatas Liekmanis ir Gintaras Žiauga – meistrai, kurie įkūnija lietuviškos kalvystės tradicijas ir šiuolaikinę kūrybą. Sujungdami dešimtmečių patirtį, precizišką rankų darbą ir meninę išraišką, jie kuria tiek funkcionalius, tiek dekoratyvinius gaminius iš metalo, atskleidžiančius amato grožį ir profesionalumą. Kiekvienas jų kūrinys – unikalus, kruopščiai apgalvotas, o jų darbų meistriškumas puikiai reprezentuoja Žemaitijos krašto kalvystės paveldą.