Naujienos

„Per Europos paveldo dienų temas mūsų vizija yra prakalbinti mūsų pačių paveldą“, – sako Žemaičių muziejaus „Alka“ parodų ir ekspozicijų kuratorė Monika Sudintaitė. Pasak jos, bene didžiausia Europos paveldo dienų vertė slypi ne tik lankytojams skirtuose renginiuose, bet ir pačių muziejininkų patirtyje.

„Tai, kad mes patys galime sužinoti apie save Europos paveldo dienų metu, dažniausiai ir yra pats vertingiausias dalykas“, – pabrėžia ji.

Apie Europos paveldo dienų rengimo tradicijas, bendruomenių įtraukimą, netikėtus atradimus ir ateities planus – pokalbyje su Monika Sudintaite.

Monika pastebi, kad Europos paveldo dienos labiausiai pasiteisina tuomet, kai jų tema yra aktuali ne abstrakčiai „visiems“, o labai konkrečiai bendruomenei – geografinei ar socialinei.

„Kai tema pataiko į konkrečią grupę, ji iš karto tampa daug aktualesnė ir vietos bendruomenei“, – sako ji.

Prieš keletą metų „Alka“ muziejui pavyko įtraukti skautų bendruomenę, kai EPD tema buvo skirta archeologiniam paveldui. „Pasirinkome dinamiškesnius užsiėmimus, susijusius su eksperimentine archeologija – šaudėme iš lankų, mėtėme ietis, daug laiko leidome gamtoje. Tai labai natūraliai pritraukė jaunimą“, – prisimena Monika.

Monika taip pat prisimena, kad prieš porą metų vykę renginiai Žemaičių vyskupystės muziejuje atvėrė duris visai kitokiai auditorijai – pirmųjų kursų kunigų seminarijos seminaristams. „Su jais greičiausiai niekada nebūtume susitikę kasdieniuose renginiuose, o EPD būtent suteikė tokią progą“, – sako ji.

Pasak Monikos, būtent Europos paveldo dienų metu dažnai sutinki žmones, kurie kituose renginiuose nepasirodo. „Per EPD ypač pajunti bendruomenės galią. Pažintis su visai kitokia publika suteikia naują požiūrį ir į mūsų paveldą, ir į pačius muziejaus padalinius.“

Praėjusį Europos paveldo dienų sezoną „Alka“ muziejus aktualizavo Telšių kubizmo stiliaus cerkvę ir patį muziejaus pastatą.

„Nuolat girdėdavome, kad turime išskirtinę kubizmo stiliaus cerkvę ar modernizmo stiliaus muziejų. Šias frazes dažnai kartodavome ir komunikacijoje, bet patys iki galo nesuprasdavome, ką jos iš tikrųjų reiškia“, – atvirai pripažįsta Monika.

Pasak jos, tokie teiginiai skamba solidžiai, bet žmogaus į renginius neatveda. „Na, neateis lankytojas vien todėl, kad pastatas – kubizmo stiliaus. Kas jam iš to?“

Didžiausia praėjusio sezono vertė, anot Monikos, buvo prof. dr. Marijos Drėmaitės pranešimas, pasiūlęs pažvelgti į Telšių architektūrą ne per stilių, o per dviejų architektų asmenybių prizmę.

„Telšiai iškilo kaip miestas, kurį kūrė du architektai–vizionieriai. Jie grįžo po studijų užsienyje ir čia pradėjo kurti – su idėjomis, ambicija ir modernizmu kaip gyvenimo būdu“, – pasakoja Monika.

Architektai Vsevolodas Kopylovas (1902-?) ir Steponas Stulginskis (1908-1995) projektavo cerkvę, „Alka“ muziejų ir kitus Telšių pastatus. Modernizmo idėjos matyti net smulkiausiose detalėse – formų sprendimuose, langų ornamentikoje, pvz., meškutės ant muziejaus langų – vienintelis dekoratyvūs pastato elementas.

EPD renginio metu Telšiuose buvo parodytas 3D filmukas, pasakojantis apie muziejaus statybą. Monika pasakoja, kad kūrimo procesas nebuvo lengvas – vasaros metu, kolegoms atostogaujant, trūko žmogiškųjų išteklių, o pats darbas pareikalavo daug kruopštumo ir kūrybinių sprendimų.

Filmuke pabrėžtas žemaičių bendruomeniškumas – muziejaus statyboms jie aukojo ne tik lėšas, bet ir plytas, o dalis gyventojų savanoriškai prisidėjo dengiant stogus. Bendruomenės įsitraukimas buvo didžiulis, į projektą įsijungė tiek vietos gyventojai, tiek grafų Zubovų šeimos nariai.

„Tai buvo akivaizdus pavyzdys, kaip bendruomenė gali prisidėti prie savo paveldo kūrimo. Žmonės jautė poreikį turėti savo muziejų, ir tai tikrai atsispindėjo sukurtame filmuke“, – sako Monika.