Naujienos

Paskutinį vasaros sekmadienį Sakralinio paveldo ekspozicijoje pristatyta naujausia Žemaičių muziejaus „Alka“ išleista knyga ir vieno eksponato paroda „Pranas Genys. Muziejininkas. Poetas. Mokytojas“. Renginys skirtas vieno iš muziejaus įkūrėjų – Prano Genio – 71-osioms mirties metinėms įprasminti (1902-02-16 – 1952-08-26). Leidinį pristatė Žemaičių muziejaus „Alka“ ekskursijų vadovė, istorikė Janina Bucevičė ir knygos sudarytoja kultūrinės komunikacijos specialistė Donata Kazlauskienė.

Nuo Kalnėnų iki Macikų lagerio. Į šį sakinį galėtų tilpti visa vieno aktyviausių Žemaičių muziejaus „Alka“ steigimo iniciatorių poeto Prano Genio gyvenimo ir veiklos istorija, kurią plačiai renginyje pristatė J. Bucevičė. Susirinkusiems taipogi papasakota apie iškalbingus eksponatus parodoje, iliustruojančius P. Genio asmenybę. Tai – P. Genio protėvių dubenėlis, asmeninis muziejininko fotografijų albumas, stiklo negatyvas ir laiškas, kalint P. Geniui Macikų lageryje (Šilutės r.).

Kas jis? Pranas Genys – žmogus, kurio vardas gerai žinomas ne tik Telšiuose, bet ir visoje Žemaitijoje. Pažįsta jį žmonės ir kaip poetą, publicistą, kultūros veikėją, vieną iš muziejaus „Alka“ įkūrėjų bei statytojų. Tai tragiško likimo, bet nepaprastai tvirtos, užgrūdintos valios žmogus. Kartu jis ir svajotojas, romantikas, įspaudęs ryškius, nenykstančius pėdsakus, iki šių dienų išlikusius Žemaitijos, o ypač Telšių, kultūriniame gyvenime.

Tekstuose – žinomo žmogaus biografijos atspindžiai ir vienų su kitais persipynusių tekstų samplaika: biografinės gyvenimo detalės, aprašytos istorijos ir išlikę epizodai, pasidalinimas Prano Genio fotografijomis, jo paties užfiksuotais kadrais ir, be abejo, eilėmis, kurios ir buvo esminis Prano Genio dvasios bei pasaulėjautos variklis. Įdomus, turiningas ir tragiškas šio žmogaus gyvenimas.

Prano Genio kūrybos trukmė – du dešimtmečiai, trukę Nepriklausomos Lietuvos metais. Per tą laiką jis išleido tris poezijos knygas: „Džiugo varpai“ (1929 m.), „Atnašavimai (1935 m.), „Rūpintojėliai“ (1941 m.)., kartu su Kaziu Mockumi sudarė knygą „Žemaičių kankiniai“, išspausdino poemą „Rainiai“, parašė daug prozos, dramaturgijos kūrinių, publikavo straipsnius spaudoje. Kūryba P. Geniui buvo išeitis apsisaugoti nuo būties absurdiškumo ir katastrofiškos būsenos susirgus. 

Renginyje susirinkusiems buvo perskaityta keletas P. Genio eilėraščių, savo poezijos kūrinį „Alka“, kuris taip pat yra knygoje, pakviesta paskaityti autorė, poetė Irena Daubarienė.

Pranas Genys mėgo bendrauti su žmonėmis, važinėjo po apylinkes, lankė vietinius, rašė laiškus valdžios atstovams, kultūros ir meno veikėjams: dailininkams, rašytojams, poetams, režisieriams. Laiškų tekstuose aprašoma P. Genio savijauta, jo išgyvenama socialinė izoliacija, nerimas ir mirties nuojautos. Pagrindinė visų tekstų nata visgi buvo mažorinė: ne pasidavimas nevilčiai, o atsidavimas akimirkos džiaugsmui.

Knygoje – dešimtys Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkiniuose saugomų fotografijų, įvairiais aspektais atspindinčių įvairių laikotarpių istorijos ir kultūros raidą bei muziejininko, poeto, mokytojo, fotografo Prano Genio palikimą.

Labai svarbus momentas aprašant muziejaus kūrimosi ir vieno iš jo kūrėjų istoriją, buvo pažintis su Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomu fotografijų archyvu. Šios nuotraukos iškalbingai iliustruoja XX a. įvykius, pakilimus ir nuosmukius. 

„Prano Genio nebeliko, tačiau svarbiausias jo kūrinys – Žemaičių muziejus „Alka“ išliko. Buvo pristatyti vieno iš Žemaičių muziejaus „Alka“ įkūrėjų Prano Genio biografiniai epizodai, Žemaičių muziejaus „Alka“ kūrimosi istorija. „Alka“ per devynias dešimtis metų tapo svarbiausiu muziejumi Žemaitijoje nuo archeologijos iki šiuolaikinio meno. Muziejaus devyniasdešimtmečiui įprasminti buvo parengtas Lietuvos kultūros tarybos ir Telšių rajono savivaldybės finansuojamas projektas „Žemaičių muziejus „Alka“: 90 metų istorijos“, kurio rezultatas yra ši knyga“, – sakė leidinio „Pranas Genys. Muziejininkas. Poetas. Mokytojas“ sudarytoja D. Kazlauskienė.