2025 m.
birželio
26 d.
Birželio 24 d. įvyko Rainių kankinių pagerbimo renginiai, kurie pasiekė kulminaciją tradiciškai naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją. Renginiai subūrė bendruomenę gyvai prisiminti vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių.
Temstant, surengta naktinė ekskursija „Rainių tragedija: atmintis gyva“ Rainių Kančios koplyčioje ir miškelyje. Renginyje tyliai ir jautriai prisiminta 1941 m. birželio 24–25 d. naktis, kai Rainių miškelyje sovietai žiauriai žudė ir kankino 76 politinius kalinius. Renginį organizavusi Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės komunikacijos specialistė Donata Kazlauskienė sakė, kad atmintis apie Rainių tragediją neblėsta jau 84-erius metus – kaip gyva sąžinės ugnis, o penktus metus iš eilės vykstantis naktinis minėjimas tampa ne tik pagarbos ženklu, bet ir tylia, vis gilėjančia vidine kelione į istorinį skausmą, kurio negalima pamiršti.
Šiemet didesnis dėmesys skirtas skautams, vienuolikai jaunų idealistų, kurie liko ištikimi savo priesaikai: Dievui, Tėvynei, Artimui. Lietuvos skautijos dvasios vadovas Vilius Viktoravičius išsamiai aptarė skautų reikšmingą vaidmenį II pasaulinio karo metais, pabrėždamas jų drąsą, ištvermę ir patriotinę veiklą sudėtingomis sąlygomis. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip skautų principai ir vertybės išlieka svarbūs ir šiandien. Skautų gyvenimo istorijas ir patirtį kalėjime pristatė muziejaus istorikė Janina Bucevičė, atskleidusi svarbius istorinius faktus ir asmeninius likimų fragmentus.
Kasmet prie idėjos naktį pagerbti kankinius prisijungia vis daugiau organizacijų, įstaigų, o šiemet į organizatorių kvietimą atsiliepė ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto absolventė Sandra Leliūgaitė, kuri Rainių miškelyje sukūrė šviesos, garso ir tuo pat metu tylos instaliaciją. Ekskursijos dalyviai simboliškai žengė per tamsą, kurioje kadaise žmogiškumas buvo sutryptas.
Prie simbolinio laužo skambėjusios liaudies dainos, atliekamos muziejaus edukatorės Dianos Bomblauskienės drauge su ekskursijos dalyviais, kūrė bendrystės ir pagarbos atmosferą – buvo tarsi gyvas ryšys tarp istorinio skausmo ir šiandienos atminties. Organizatoriai dėkoja visiems dalyvavusiems. Atmintis gyva tol, kol ją nešiojame širdyje.
Žemaičių muziejaus „Alka“ informacija