Naujienos
- Titulinis
- Naujienos
2025 m.
rugsėjo
10 d.
Žemaičių muziejui „Alka“ perduotas istorinis dokumentas
Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinius papildė iškalbingas dokumentas – nuo nacių persekiojimo ir pražūties lietuvių išgelbėtos žydaitės, Telšių Julijos Žemaitės vardo gimnazijos mokinės, Šarnelės Garbės pilietės, Izraelos Blataitės brandos atestatas, kurį ji gavo 1959 m. liepos 17 d.
Reikšmingą Žemaitijos istorijai dokumentą, priklausantį savo antros kartos pusseserei, perdavė ilgametis muziejaus bičiulis, Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos pirmininkas, kilęs iš Telšių, čia praleidęs vaikystę ir 1975-1981 m. su šeima gyvenęs bei dirbęs Daumantas Todesas.
Kas gi buvo toji Izraela Blataitė (žinoma kaip Izra Blat)?
Senieji telšiškiai dar turbūt pamena žinomą Telšiuose dirbusių gydytojų Miriam ir Maušo Blatų pavardę, o Izraela buvo viena iš trijų dukterų (jauniausioji Aaronita (g. 1948 m.) iki šiol gyvena Izraelyje). Telšiuose taip pat nuo 1940 m. gyveno Miriam mama Chaja Rachelė Todesienė (dirbo poliklinikos registratūroje). Jos vyras – Daumanto Todeso senelio brolis Aaronas buvo nužudytas pirmosiomis karo dienomis kartu su D. Todeso seneliu Levu.
Tuo metu, kai gimė I. Blataitė (1942 m. rugpjūčio 21 d.), Blatai nuo nacių okupantų kulkos slėpėsi pas žydų gelbėtojus, Šarnelės kaimo ūkininkus Juozą ir Bronislavą Straupius. Požemyje gydytoja M. Blatienė pagimdė dukrą. Kūdikiui reikėjo gryno oro, reikėjo saulės, tad Bronislava ir Juozas rado išeitį. Priprašė kaimynų Onos ir Boleslovo Stulpinų, kad priglaustų mergaitę. Taip mažoji Blataitė užaugo Stulpinukų būryje. Pasibaigus karui, Blatai grįžo į Telšius, susigrąžino kitų augintas abi dukras, ir toliau gyveno Telšiuose.
I. Blataitės brandos atestate, kurį gavo Žemaičių muziejus „Alka“, – reikšminga detalė: mokyklą ji baigė aukščiausiu įvertinimu, išskyrus vieną dalyką: lietuvių kalbą ir literatūrą. Trejetas penkiabalėje sistemoje atsirado Izraelai todėl, kad tuometė LTSR Švietimo ministerija leido sau iš mokyklos išsiųstą atestatą su visais penketais ištaisyti į trejetą. Panašu, kad net ir 20 metų prabėgus nuo nacių okupacijos, antisemitų vis dar pasitaikydavo.
Baigta mokykla aukso medaliu būtų reiškusi, kad Izraelai nebūtų reikėję laikyti stojamųjų egzaminų siekiant aukštojo mokslo. Buvo kitaip, tačiau ir tai neužvėrė jai galimybių siekti mokslo aukštumų. Iš pradžių I. Blataitė mokėsi Kauno politechnikos institute ir Vilniaus universitete, trumpam buvo grįžusi pagyventi į Telšius. Po inžinerijos studijų, 1972 m. ji emigravo į Izraelį, kur dirbo įvairiuose inžinieriniuose projektuose, suprojektavo ir organizavo Jaramito miesto statybą, buvo atsakinga už telekomunikacijų tinklų tiesimą, įgyvendino daug kitų inžinierinių tinklų ir kompiuterinių programų kūrimo projektų. Būdama pensijoje užsiėmė savanoriška socialine veikla – mokė sunkiai besiverčiančių šeimų vaikus matematikos, kad jie galėtų studijuoti koledžuose. Nugyvenusį puikų gyvenimą, sulaukusi garbingo amžiaus, 2022 m. rugpjūčio 8 d. iškeliavo Amžinybėn.
Per tuos metus, kol Izraela gyveno Izraelyje, ji nuolat lankydavosi Lietuvoje, aktyviai dalyvaudavo Lietuvos žydų ir kituose organizuojamuose renginiuose, tapo Šarnelės krašto garbės piliete. „Dėkoju už šitą garbę. Atvykau į sueigą su savo vaikais, anūkais, draugais, kad padėkočiau, pagerbčiau atminimą tų žmonių, dėl kurių poelgių mes gyvename. Pasakojau savo vaikams, jie pasakoja saviems, kad tokie žmonės buvo. Noriu, kad kitos kartos auklėtųsi šių žmonių pavyzdžiu“, – priimdama Šarnelės krašto garbės pilietės apdovanojimą 2016 m. sakė I. Blat.
Žemaičių muziejaus „Alka“ informacija
Galerija
