Naujienos

2025 m.  gegužės 17  d.

Žemaitiu gīvastis 2025: apie žemaitišką paveldą su skarelių akcentu

Langučiai. Tiktai langučiai ir skaros. Amatų ir kulinarinio paveldo šventėje „Žemaitiu gīvastis“ tobulinome konceptą: praeitį jungėme su dabartimi, kaimą su miestu ir ieškojome įdomių profilio kampų. Minint Europos muziejų naktį, gegužės 17 d. Žemaičių kaimo muziejus ketvirtąjį kartą pakvietė į etninę kultūrą puoselėjančią bei regiono išskirtinumą atspindinčią amatų ir kulinarinio paveldo šventę „Žemaitiu gīvastis“.

Renginys – Žemaitės 180-osioms gimimo metinėms

2025-uosius dedikuodami 180-osioms Žemaitės (Julijos Žymantienės) gimimo metinėms, rinkomės žemaitiškąją Žemaitės versiją. O kokia buvo ji? Ketvirtąjį kartą Žemaičių muziejus „Alka“ parengė projektą bei inicijavo vienintelę Telšių rajone analogų neturinčią etninę kultūrą puoselėjančią ir regiono išskirtinumą bei reikšmingumą atspindinčią amatų ir kulinarinio paveldo šventę Žemaičių kaimo muziejuje „Žemaitiu gīvastis“. O šiemet tradicija tampantis renginys atskleidė ne tik moteriškumą per amatus, bet ir per dainas, per aktyvias veiklas, kurias papildė Tarpukario Lietuvos akcentai: pasižmonėti ir išsiaiškinti, kuo gyvena kaimo žmonės, atvyko miesčionys, pirko, pardavė, keitė, mainė ir kūrė tikro jomarko šurmulį.

Atsižvelgdama į projekto svarbą bei reikšmę rajonui, Telšių rajono savivaldybė trejus metus iš eilės įtraukė amatų ir kulinarinio paveldo šventę „Žemaitiu gīvastis“ į Prioritetinių renginių sąrašą.

Unikali tradicija

Atvykstančius svečius su muzika ir dainomis pasitiko partnerio Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“ (vad. Diana Bomblauskienė). Žemaičių kaimo muziejuje jau bene trečią dešimtmetį yra puoselėjama tradicija gegužės mėnesį suburti bendruomenę Gegužinėms pamaldoms. Žemaitijoje jos dar vadinamos Mojava. Tai – labai bendruomenę vienijanti tradicija, ypatingai populiari kaimuose, miesteliuose, kur artimi ir gerai vienas kitą pažįstantys žmonės, dažnai vakarais, po dienos darbų, rinkdavosi prieš tuo metų laiku žydinčiais augalais išpuoštą Mergelės Marijos atvaizdą ir melsdavosi. „Skarelės kelionę“ atskleidė edukatorė Janina Skeberdienė, o vidutinio ūkininko troboje skarelių istorijas pristatė paroda „Tylūs skarelės pasakojimai“ (kuratorė Jolanta Rekašienė).

Mažųjų kertelė – „Vakū komps“

Bendradarbiaujant su Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriumi bei tautodailininkais iš kitų rajonų, buvo įkurtos kūrybinės žaislų gamybos dirbtuvėlės, kuriose įsikūrė amatininkai Albertas Martinaitis, Angelė ir Vytautas Raukčiai, Genia Vaičikauskienė bei muziejininkų paruošta jauki žaidimų erdvė šeimoms su vaikais.

Koncertas „Mona numā“

Po giesmių Turtingojo ūkininko sodyboje, šeimyniškai susiburti pakvietė Telšių kultūros centro etnografės Sigitos Dacienės organizuotas telšiškių šeimų koncertas „Mona numā“. Renginį vedė Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius su anūke Liucija Bareikyte, renginyje teatrinę programą atliko Margarita Bladženauskaitė, Indrė Jucytė, Diana Bomblauskienė, Vida Čejauskienė (rež. Laimutė Pocevičienė), Ukmergės meno draugija ir Vilniaus kojūkininkai.

Žemaitėškas kaštavuonės ėr amatā

Amatų ir kulinarinio paveldo šventėje etninės kultūros matymu neapsiribota vien XIX a. – XX a., bet novatoriškai pažvelgta į laikotarpių suderinamumo dermę, kuomet tam tikri amatai, įnagiai bei kiti etnokultūriniai elementai, atkeliavę iš akmens amžiaus, iš viduramžių ar kito laikotarpio, įsitvirtino XIX a. pab. – XX a. pr. ir išliko iki šių dienų.

Renginyje pirtininkystės tradicijas atskleidė pirtininkė ir aktorė Margarita Bladženauskaitė, edukacijas vedė bitininkai „Užpelkių medus“, keramikai Alina ir Algimantas, auksakalys Vaidas Sapragonas, „Žemaitiu kaštavuoniu“ kiemelyje alų virė „Dundulio“ aludariai, vaišes ruošė Rūdupių, Vembūtų, Viešvėnų kaimo bendruomenės, prie kalvės sukosi Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas, kalvis Donatas Liekmanis, kalvis Gintaras Žiauga, žalvarį kalė Vitalijus Praspaliauskas, vytelių krepšius pynė Roma Letukienė, vidutiniojo ūkininko kieme vyko juostelių pynimo edukacija „Susidraugaukime su juostele“, vilnos verpimo gudrybių mokė Virginija Dirvonskienė, audimo – Salomėja Udovčienė, turtingojo sodyboje – žemaitiškų patarlių edukacija, kieme – su arkliais supažindino „Irkinių žirgai“.

Vakaro koncertas – apie žymiausias Lietuvos moteris

Vakaro koncerte pasirodė grupė „Graži ir ta galinga“, o Europos muziejų naktį įprasmino Žemaičių muziejaus „Alka“ edukatorės Dianos Bomblauskienės organizuoti smagūs „Naktišokiai“ su kartvelų kolektyvu „Mandili“, Radviliškio kultūros centro liaudiška kapela „Radvija“, Joniškio kultūros centro grupe „Ašalia“, Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro Laukuvos kultūros namų vaikų folkloro ansambliu „Dūzginėlis“, mozėkontu nu Plateliū Adriju Alminu so draugās, Telšių kultūros centro folkloro ansambliu „Spigėns“.

„Siekiame, kad „Žemaitiu gīvastis“ turėtų ilgametę tradiciją, kad šis projektas taptų Žemaičių muziejų „Alka“, Žemaičių kaimo muziejų ir Telšius identifikuojančiu ženklu, tad kaip tikra mama globoja savo vaiką, taip aš sergėsiu žemaičių gyvastis nuo įkyraus kuisio iki nagingiausio amatininko kiekvienų metų trečią gegužės šeštadienį toje pačioje įstabaus grožio erdvėje“, – pažadėjo projekto vadovė Donata Kazlauskienė.

Žemaičių muziejaus „Alka“ informacija