Renginiai

Gruodžio 13 d. 15 val. kviečiame į kūrybines dirbtuves, skirtas Šviesos mergelės – Šv. Liucijos* – dienai paminėti, kur kartu gaminsime savo šviesos simbolį – žvakę, ją dekoruosime ir, jaukiai bendraudami, daugiau sužinosime apie Šv. Liuciją bei senąsias ir naujai gimstančias tradicijas.

Šviesos mergelės Šv. Liucijos diena neatsitiktinai švenčiama gruodžio 13-ąją – saulėgrįžos dieną pagal senąją Julijaus kalendorių. Kai naktis būna ilgiausia, o diena trumpiausia – šiaurės tautoms tampa tarsi švelniu pažadu, kad net ir tirščiausioje tamsoje ima rusenti sugrįžtančios šviesos kibirkštis.

Nuo gruodžio 13-osios iki Šv. Kalėdų lieka tik dvylika dienų – tarsi dvylika mažųjų metų mėnesių, kiekvienas savaip nešantis viltį ir pasirengimo šventei šviesą. Seniau šis laikas buvo kupinas ramaus laukimo ir kūrybos: vaikai iš popieriaus, šiaudelių ar audinių skiaučių gamindavo savo rankų puošmenas Kalėdoms, o moterys Lietuvoje pindavo šiaudų sodus, kuriais puošdavo namus. Ilgą laiką būtent šie trapūs, lyg iš oro suręsti sodai atstodavo mums tradicines eglutes – jos lietuvių namuose prigijo tik tarpukariu.

Būtina išankstinė registracija (dalyvių skaičius ribotas) el. p. zemaiciuvyskupystes@muziejusalka.lt, tel. +37067598570. Kaina – 6 Eur.

* Šv. Liucija krikščioniškoje tradicijoje gerbiama kaip kankinė, drąsiai saugojusi savo tikėjimą. IV amžiuje Sicilijoje gimusi mergina slapta nešdavo maistą romėnų persekiojamiems krikščionims, pasišviesdama žibintu – iš čia ir kilo jos, kaip šviesą nešančios mergelės, įvaizdis. Gražuolė Liucija sulaukdavo daugybės jaunikių dėmesio, tačiau pati troško gyvenimą pašvęsti Dievui, o ne santuokai. Kai jos motina stebuklingai pagijo po Liucijos maldų, abi pardavė turtą ir išdalijo jį vargšams, taip supykdydamos sužadėtinį, kuris tikėjosi visko paveldėti. Kerštaudamas jis įskundė Liuciją kaip krikščionę.

Mergina buvo žiauriai kankinama: ją mėginta išgabenti į viešnamį, bet net jaučiai nesugebėjo pajudinti iš vietos, bandyta sudeginti, bet ugnis jos nepalietė. Galiausiai Liucijai išplėšė akis ir perpjovė gerklę. Vis dėlto net ir mirties akivaizdoje ji išliko ištikima savo tikėjimui.

Šiandien Šv. Liucija laikoma šviesos nešėja ir daugelio sričių globėja: neregių, akių gydytojų, elektrų, žemdirbių. Tikima, kad ji padeda ne tik gydyti akis, bet ir atverti vidinį, dvasinį regėjimą.