Žemaičių muziejus alka, Žemaitijos kaimo muziejus, telšių ješiva, varnių muziejus, žemaičių vyskupystės muziejus

Informacija gestų kalba

Žemaičių muziejus „Alka“ prasidėjo nuo žmonių noro išsaugoti Žemaitijos istoriją ir kultūrą.

1931 metais Žemaitijos kultūros puoselėtojai susibūrė į Senovės mėgėjų draugiją „Alka“. Jų tikslas buvo aiškus – rinkti vertybes ir įkurti muziejų, kuris saugotų Žemaitijos istoriją.

Jau 1932 metų vasario 16 dieną muziejus buvo oficialiai atidarytas. Pirmosios ekspozicijos veikė nedideliame trijų kambarių bute. Čia buvo apie 400 eksponatų – pirmasis Žemaitijos paveldo rinkinys.

Muziejui vadovauti pradėjo Pranas Genys, telšiškis, aktyviai rūpinęsis muziejaus kūrimu ir plėtra.

Eksponatų greitai daugėjo. Muziejus buvo perkeltas į didesnes patalpas, tačiau ir jų netrukus nebeužteko. Buvo priimtas sprendimas statyti naują muziejų ant Žaliojo kalno, šalia Masčio ežero.

Muziejaus statyba tapo bendru projektu. Lėšas ir medžiagas skyrė savivaldybės, valstybė, organizacijos ir pavieniai žmonės.

Po kelerių metų iškilę muziejaus rūmai atvėrė duris lankytojams, o muziejus tapo svarbia Žemaitijos kultūrinio gyvenimo vieta.

Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos metais muziejui kilo grėsmė. Didžiausios vertybės buvo slapstomos, saugomos patikimų žmonių ir muziejuje įrengtose slėptuvėse. Dėl šių pastangų didžioji dalis muziejinių vertybių išliko.

Po karo vertybės buvo sugrąžintos į muziejų, o jo fondai dar labiau išaugo. Ypač svarbi kolekcijos dalis atkeliavo iš Žemaitijos dvarų – Tiškevičių, Oginskių, Pliaterių, Šuazelių ir Gorskių. Šios vertybės sudaro muziejaus aukso fondą.

Laikui bėgant muziejus plėtėsi, kaupė rinkinius ir stiprino savo vaidmenį regione.

Šiandien Žemaičių muziejus „Alka“ yra svarbiausias Žemaitijos istorijos muziejus, saugantis ir pristatantis šio krašto paveldą – nuo archeologijos iki šiuolaikinio meno.

Žemaičių muziejaus „Alka“ padaliniai | Gestų kalba

Informacija atnaujinta: 2026-07-10