2024 m.
birželio
19 d.
Telšiai išgražėja bijūnams sužydus: dar nuostabiau, kai greta jų, apsipylusių žiedais, skamba muzika, netyla pokalbiai ir liejasi eilės. Posmas po posmo apie gyvenimą, apie jausmus, apie laimę, apie moteris. Devintąjį kartą susitikome Žemaičių kaimo muziejuje, šalia gausios Lietuvoje išaugintų bijūnų kolekcijos poezijos, muzikos, pokalbių vakare „Bijūnams žydint“.
Šis kartas – apie moteris: stiprias, įdomias, išraiškingas, unikalias. Renginio puoselėtoja ir vedėja – Žemaičių muziejaus „Alka“ renginių organizatorė-edukatorė Diana Bomblauskienė.
Viena iš vakaro viešnių – poetė Renata Karvelis. Kiekviena eilutė iš jos pristatomos poezijos knygos „mOterOs“ – tai ryšys su praeitimi, apmąstytas laikas ir esaties dinamika. Išjaustas žodis, išgyventas, prigimtinis, iš sielos. Negali to nejusti – ir besiklausydamas pasidžiaugi, jog aukštyn stiebiasi žodis, auga ir yra girdimas.
Renginį papuošė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės Evos Stonkevičienės kurta poezija, operos solistės Renatos Varnagirytės atliekamos dainos, skambantys jaunosios kūrėjos Agnės Airošiūtės dainų tekstai, Irenos Daubarienės ir dukros Marijos, Elenos Šidlauskienės eilėraščiai, menininkės Zitos Inčirauskienės mintys apie gyvenimą ir santykį su menu, Telšių Žemaitės dramos teatro aktorės Julijos Kneitienės pasirodymas su trupe, Margaritos Kneitaitės kurtų eilių skaitymas (skaitė mama J. Kneitienė) ir dainavimas, vyko keramikos studijos „Insula“ kūrybinis užsiėmimas bei tradiciškai ant drobės tapyti bijūnų žiedai. Tapybos darbus atlikėjams dovanojo Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos edukatorės Aušros Sirutienės Oreigės suburtos moterys.
Apibendrinant, „Bijūnams žydint“ – tai ir nuostabios bijūnų kolekcijos papildymas naujais augalėliais (sodino Telšių moterų LIONS klubas, asociacija Telšių turizmo klasteris ir su Telšių „Kranto“ progimnazija atsisveikinantys aštuntokai), ir dainos, ir eilės, ir jaukus klegesys prie Žemaičių kaimo muziejuje auginamų vaistažolių arbatos puodelio. Toks vakaras – tai nuoširdaus bendrumo ir artumo šventė. Leidžiantis saulei, atsisveikinta iki kitų metų, iki naujų posmų bei skambių dainų.
Žemaičių muziejaus „Alka“ informacija