Naujienos

Grafikos kūrėjo Telesforo Valiaus  paliktas meninis palikimas Telšių kraštui ir jo kūrybos istorija tapo pažinties objektu neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos „Grafikas Telesforas Valius: atminties peizažai“ dalyviams (vad. Aušra Sirutienė). Apsilankę Žemaičių muziejaus „Alka“ saugykloje, jie turėjo galimybę iš arti susipažinti su saugomais T. Valiaus grafikos darbais, išgirsti apie menininko kūrybinį kelią, jo gyvenimo istoriją ir ypatingą sąsają su Telšiais. Apie šį kultūros paveldą pasakojo muziejininkė, rinkinio saugotoja-kuratorė Daiva Lukšienė.

Ryšys su Telšiais

Dalyviams pristatyta garsaus išeivijos žemaičių dailininko, grafiko Telesforo Valiaus (1914–1977) biografija ir kūrybinė veikla, jo sąsajos su Telšių miestu ir Žemaičių muziejumi „Alka“. D. Lukšienė išsamiai apžvelgė meno kūrinius, eksponuojamus Žemaičių muziejaus „Alka“ Istorinėje ekspozicijoje ir saugomus Dailės rinkinių fonde.

Grafikas Telesforas Valius labai didžiavosi savo žemaitiška kilme. Jis su pasididžiavimo  sakydavo, jog yra žemaitis, o paklaustas dar paaiškindavo, ką tai reiškia. Menininkas labai mylėjo Žemaitijos kraštą, jo architektūrą ir liaudies meną. Šis ryšys su gimtuoju kraštu atsispindėjo ir jo kūryboje. Žemaičių muziejaus „Alka“ fonduose saugoma net 17 šio autoriaus kūrinių, o dar du eksponuojami muziejaus ekspozicijoje.

Telesforas Valius žemaičių kilmės lietuvių grafikas ir išeivijos menininkas, kurio gyvenimo bei kūrybos kelią pakeitė Antrojo pasaulinio karo įvykiai. 1944 metais menininkas pasitraukė iš Lietuvos į Austriją, o 1949 metais persikėlė į Kanadą. Jo kūrybinis stilius formavosi Freiburgo ir Kanados laikotarpiais. Ilgainiui tapo pripažintu Kanados menininku.  Iki emigracijos ir gyvenant Vokietijoje menininko darbuose ryškiai atsispindėjo žemaitiškumas, Lietuvos istorija ir dramatiški šalies išgyvenimai. Daugelyje kūrinių užkoduotos žinutės apie tragedijas, nelaimes, karus ir okupaciją. Įsimintinas jo sukurtas linoraižinys „Gaisras Lietuvos bažnytkaimyje“ (1945 m., II pasaulinio karo pabaiga). Kūrinyje atsispindi karo sukeltos krizės, susprogdinti ir išdeginti kaimai bei paaukotos gyvybės.

Dramatišką Lietuvos istoriją atspindi ir raižinių ciklas „Tragedija mūsų pajūryje“. Jame vaizduojama sunkią naštą nešanti žmogaus figūra, tarsi einanti prieš vėją. Šis vaizdas perteikia ne tik fizinį sunkumą, bet ir liūdesį dėl netekties bei tragedijos. Kūrinys giliai išjaustas. Muziejuje saugomi du šio ciklo darbai. Kitas iki emigracijos sukurtas linoraižinys pavadinimu „Varpinė“, kuriame vaizduojami besiblaškantys paukščiai ir stiprus vėjas, perteikiantys baisumą ir tragediją. Taip pat šiuo laikotarpiu sukurtas linoraižinys „Žvejas“. Jame vaizduojamas žmogus, kurio poza primena rūpintojėlį, o šalia stovi medinis burinis laivelis. Tai ne tik žvejo atvaizdas, jis tarsi mąsto apie Lietuvą. 

Ypatingą vietą menininko kūryboje užima ciklas „Žemaitija“. Šio ciklo kūriniuose atsiskleidžia meilė tėvynei ir pagarba gimtajam kraštui. Viename iš darbų kompozicijos centre vaizduojamas palinkęs koplytstulpis, kurio viduje – Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Kūrinyje gausu žemaitiškų motyvų, todėl jis tampa pagarbos Žemaitijai išraiška. Ciklui menininkas sukūrė bene daugiausia darbų. Juos kūrė dešimtmečiais, prie šios temos grįždamas tiek Vokietijos, tiek Kanados laikotarpiais.

1946 metais Vokietijoje sukurtas linoraižinys į ciklą „Žemaitija“ ir 1968 metų litografijos atskleidžia menininko kūrybos pokyčius nuo realizmo iki abstrakcionizmo. 

Persikėlus į Kanadą, menininko kūryba pakito, joje atsirado daugiau modernizmo ir ekspresyviojo abstrakcionizmo bruožų. Kai kurie menininko darbai atskleidžia skirtumus tarp kūrybos Lietuvoje ir gyvenimo etapų Vokietijoje ir Kanadoje.

Keitėsi ne tik menininko stilius, bet ir naudojamos technikos. Jo litografijos ir monotipijos tapo techniškai sudėtingesnės. Vietoj medžio ar lino raižinių jis pradėjo eksperimentuoti su akmens plokštėmis, metalu ir cheminėmis medžiagomis. Taip vis labiau išryškėjo jo autorystės braižas. Menininkas viską atlikdavo pats: pirmiausia parengdavo eskizą, vėliau kurdavo daugybę variantų ir galiausiai raižydavo ant plokščių.

Vienas iš šio laikotarpio kūrinių „Krentantis angelas“ sukurtas monotipijos technika, kai sukuriamas vienintelis, nepakartojamas atspaudas, kurio negalima tiražuoti. Kitaip yra su litografija, kurią galima tiražuoti. Muziejuje saugomi spalvotas ir nespalvotas 1968 metų „Žemaitijos“ ciklui priklausantys litografijos variantai. 

Vienas iš vėlyvųjų menininko darbų – mišria technika sukurtas ekslibrisas „Iš mūsų knygų eglutė, Sauliukas, Sigutė ir Vytautas Valius“ (1977 m.). Darbas sukurtas prieš pat mirtį. Kūrinys buvo skirtas artimiesiems.