Naujienos

Kelionę po Lietuvą tęsia ir į Žemaičių muziejų „Alka“ Telšiuose atkeliauja kilnojamoji paroda „Lietuvos jūrų karininko kardas: tradicijų gija“.

Kardas jūrų karininko rankose – tai garbės, tarnybos ir valstybės reprezentacijos simbolis, per šimtmetį tapęs neatsiejama Lietuvos karinių jūrų pajėgų tradicijų dalimi. Šią istorinę ir simbolinę kardo reikšmę atskleidžia nauja keliaujanti Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Lietuvos jūrų karininko kardas: tradicijų gija“, kuri nuo liepos 8 iki rugsėjo 2 dienos bus eksponuojama Žemaičių muziejuje „Alka“, Telšiuose.

Parodos centre – jūrų karininko kardas kaip tarnybos ir tradicijos ženklas. Ekspozicija aprėpia laikotarpį nuo XIX a. karinių burlaivių epochos pabaigos iki atkurtų Lietuvos karinių jūrų pajėgų po 1990 metų. Pasitelkiant istorinius artefaktus ir pasakojimus, pristatoma, kaip formavosi lietuviškos jūrinės karininkijos tradicijos tarpukariu ir kaip jos tęsiamos šiandien.

Parodos kuratorius istorikas dr. Dainius Elertas pasakoja, kad pirmieji lietuviški jūriniai ginklai atsirado 1920 m., kai uniformuotiems Lietuvos kariuomenės jūrininkams leista nešioti jūreiviško tipo kardą.

„Vis dėlto tikroji karo laivyno tarnyba pradėjo formuotis po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos 1923 m. Nuo 1924 iki 1940 m. kardus nešiojo pasienio policijos jūrų apsaugos karininkai, o vėliau – ir Lietuvos karo laivyno karininkai“, – pasakoja istorikas.

Ekspozicijoje atskleidžiama ir tarptautinė jūrinių tradicijų tąsa. Lietuvos karininkai naudojo ne tik lietuviškus, bet ir Prancūzijoje, Italijoje, Rusijoje bei Vokietijoje pagamintus ginklus. Lankytojas kviečiamas sekti jūrinės tradicijos pėdsakais nuo Lietuvos iki Japonijos ar Prancūzijos.

Itin svarbi parodos dalis skirta ginklų simbolikai. Kardų puošyboje dominuoja bendri daugeliui pasaulio laivynų ženklai – liūtas (narsa), kriauklė (kelionės ir vandenynai), inkaras (viltis ir pastovumas). Tuo tarpu lietuviškas jūrų karininko ir laivūno kardas išsiskiria savita nacionaline simbolika: ąžuolo lapų vainiku, inkaru, kryžiumi, stilizuotais Gedimino stulpais, žalčiais ir virvės pyne. Taip jauna Lietuvos valstybė kūrė savo jūrinį tapatumą.

Antrojoje parodos dalyje pristatomos užsienio šalių jūrų laivynų tradicijos, su kuriomis XX a. pradžioje susidūrė Lietuvos karininkai. Lankytojai išvys XIX–XX a. sandūros Japonijos karinio jūrų laivyno karininko kardą ir kortiką. Ekspozicijoje pasakojamos ir karininkų Antano Kaškelio bei Teodoro Reingardo istorijos – jų dalyvavimas Japonijos–Rusijos kare vėliau tapo svarbia patirtimi kuriant Lietuvos karo laivyną.

Parodoje taip pat eksponuojami Prancūzijos jūrų karininkų kardai, liudijantys lietuvių karininkų studijas užsienyje ir Klaipėdos uosto istoriją. Prancūzijoje ir Italijoje įgyta patirtis ypač svarbi Lietuvos jūrų karininko Povilo Juliaus Labanausko veikloje – būtent ji pasitarnavo kuriant savitą lietuvišką jūrinę karinę tradiciją.

Trečioji dalis skirta karo laivui „Prezidentas Smetona“. Joje pristatomas laivo modelis ir Lietuvos karo laivyno vėliavos kopija, iškelta 1935 metais. Vėliavos istorija pasakoja apie paskutinį laivo vadą Povilą Julių Labanauską, kuris 1940 m., artėjant sovietų okupacijai, slapta išgabeno laivo vėliavą į Vakarus, taip išsaugodamas svarbų valstybės simbolį.

Ekspoziciją papildo vaizdo siužetas apie kardų įteikimo ceremonijas ir jų naudojimą, taip pat garso įrašas – Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ įgulos malda. Lankytojui įtraukti sukurta fotografavimosi vieta su jūrų karininko figūra.

Paroda „Lietuvos jūrų karininko kardas: tradicijų gija“ kviečia pažinti kardą kaip istorinį liudytoją, jungiantį asmenines karininkų istorijas, tarptautines tradicijas ir Lietuvos valstybės kūrimąsi. Paroda skirta įvairaus amžiaus lankytojams, rekomenduojama nuo 13 metų (jaunesniems – su lydinčiojo paaiškinimais).