Naujienos

2022 m.  rugsėjo 23  d.

Telšių getas: 81-osios sunaikinimo metinės

Minint Lietuvos žydų genocido dieną, Telšių ješivoje surengta mokslinė konferencija „Holokaustas Žemaitijoje: istorijos ir atminties atodangos“. Tai Žemaičių muziejaus „Alka“ įgyvendinamo projekto „Telšių atminties knyga: Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“ dalis (projekto vadovė muziejininkė-skaitmenintoja Loreta Norvaišienė).

Pristatyta projekto idėja

Kad geriau pažintų žydų tautos kultūrą, įgyvendinant projektą, surengtos muzikinio ir kulinarinio paveldo edukacijos, ekskursijos po Telšių žydų štetlą. Edukacijų ir ekskursijų bei šios konferencijos sumanytoja ir pagrindinė organizatorė – istorikė, muziejaus ekskursijų vadovė Janina Bucevičė.

Paskelbdama konferencijos pradžią, muziejaus direktorė Eva Stonkevičienė perskaitė Alfredo Rukšėno knygos „Juozo Albino Lukšos-Daumanto 1940-1941 m. biografijos puslapiai“ ištrauką apie žydų pogromą ir nužudytų žmonių kūnų išniekinimą. E. Stonkevičienė akcentavo skaudžios temos svarbą, dėkojo gausiai susirinkusiems konferencijos dalyviams, įteikė gėlių projekto vadovei L. Norvaišienei, edukacijas ir ekskursijas kuruojančiai J. Bucevičei ir „Telšių atminties knygos“ leidybos rėmėjui, JAV įkurtos organizacijos „Remembering litvaks“ vadovui Filipui Šapiro. Prieš konferenciją muzikinius kūrinius atliko Telšių meno mokyklos absolventė, tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė, diplomantė Gerda Višniauskaitė (mok. Gedimina Paulikaitė, akomp. Asta Radzienė).


Žemaičių muziejuje „Alka“ yra saugomas unikalus istorijos šaltinis – žydų Atminties knyga „Telšiai“ (sudarytojas I. Alperovičius, Izraelis, 1984). Ją muziejui padovanojo vienas iš straipsnių autorių Cvi Brikas. Straipsnius knygai hebrajų ir jidiš kalbomis rašė Telšiuose gimę, gyvenę, mokęsi ir išsigelbėję nuo Holokausto žydai. Knygą sudaro penki skyriai: Telšiai po visą pasaulį išsibarsčiusių žydų prisiminimuose, bendruomenės gyvenimas mieste, Telšių ješivos istorija ir joje sukurta mokymo sistema, iškiliausios asmenybės, žydų likimas II Pasaulinio karo metais.


Lietuvos akademinė bendruomenė, telšiškiai ir miesto svečiai, besidomintys XIX a. – XX a. I p. Telšių krašto istorija, išsakė lūkestį, kad Atminties knygos „Telšiai“ turinys būtų išverstas į lietuvių kalbą.


Šiemet, pritarus Lietuvos kultūros tarybai ir Telšių rajono savivaldybei, bus išleista į lietuvių kalbą išversta Atminties knyga, papildyta vertėjų komentarais, leidžiančiais skaitytojui geriau suprasti žydų kultūrą ir jos tradicijas, bus iliustruota autentiškomis knygos „Telšiai“ 1984-ųjų metų leidime publikuotomis bei muziejuje saugomomis fotografijomis.


„Nors žydų bendruomenės tikslas, rašant Atminties knygą, buvo ateities kartoms papasakoti apie tragišką savo tautos likimą, hebrajų ir jidiš kalbomis parašyta knyga mums, bei visuomenei besidominčiai Telšių praeitimi, buvo nebyli. Pirmoji, iškėlusi mintį ir pradėjusi ieškoti būdų išversti bent dalį knygos, buvo muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė. Suprantama: tam reikėjo hebrajų ir jidiš kalbų vertėjų, judaikos specialistų, laiko ir lėšų. Buvo lemta, kad savo senelio, Telšių ješivos studento pėdomis, į Telšius atvyko Filipas Šapiro su žmona Aldona. Jų iniciatyva, žydų bendruomenė 2021 m. skyrė lėšų iš jidiš ir hebrajų kalbų išversti likusiems Atminties knygos „Telšiai“ straipsniams, pasakojantiems Telšių žydų geto ir jo sunaikinimo istoriją. Aplankę tuomet dar ješivos griuvėsius, atvykę į muziejų, svečiai paskatino muziejininkus ieškoti būdų knygai išversti. Lietuvos kultūros tarybai ir Telšių rajono savivaldybei buvo teikiami projektai, gautas finansavimas pusei knygos išversti. Kitos knygos dalies vertimui, Šapiro šeimos pastangomis, paramą skyrė Davido ir Barbaros B. Hiršhornų fondas (JAV), išsigelbėjusių nuo Holokausto Rytų Europos žydų Atminties knygų leidybos projektą įgyvendinanti organizacija „JewishGen“ (JAV) ir jos vadovai“, – pasakojo projekto vadovė L. Norvaišienė ir papildė, jog, remiantis straipsniais, kuriamas ir Telšių ješivos ekspozicijos naratyvas.


Lėšos – Atminimo ženklui

„Džiaugiuosi, kad pagaliau Telšiuose atsiranda žydų paveldą pristatanti ekspozicija. Telšių rajono savivaldybei inicijuojant, neturkus ant Telšių ješivos pastato atsiras Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto docento, skulptoriaus Mindaugo Šimkevičiaus kuriamas Atminimo ženklas, skirtas žydų gelbėtojams. Savivaldybė skyrė 15 tūkst. eurų paramą, tačiau dar trūksta nemažos dalies lėšų projektui įgyvendinti, todėl kviečiu visus, galinčius prisidėti finansiškai prie Atminimo ženklo sukūrimo. Labai svarbu ne vien moksline kalba, bet ir ženklais pasakoti visuomenei apie istoriją, kurios niekada negalime ir neturime pamiršti“, – pabrėžė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė.

Renginyje dalyvavęs Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas sakė: „Minime Telšių geto sunaikinimo 81-ąsias metines: tai vienas dramatiškiausių mūsų istorijos įvykių. Žemaitijos regionas Holokausto klausimu buvo mažiausiai tyrinėtas, tad turime būti dėkingi žmonėms, kurie tai aprašė. Tokių istorijos faktų, kuriuos paminėjo direktorė citatoje iš knygos, negalime pamiršti, o žodis genocidas dėl karo Ukrainoje šiandien vėl grįžta į mūsų lūpas, tad kraupių nusikaltimų negalime paneigti, apie juos turime pasakoti ir ateities kartoms“.


Konferencijoje apsilankę Filipas ir Aldona Šapiro pasakojo, kad jų atstovaujama „Remembering litvaks“ stengiasi atrasti, susisiekti ir palaikyti ryšį su litvakų palikuonimis, gyvenančiais įvairiose šalyse. Paminėta, kad tenka dirbti su skirtingomis organizacijomis ir pasidžiaugta sklandžiu bendradarbiavimu su Žemaičių muziejumi „Alka“.

Unikalaus turinio pranešimai

Surengtoje mokslinėje konferencijoje „Holokaustas Žemaitijoje: istorijos ir atminties atodangos“, pranešimus skaitė lektoriai iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Lietuvos universitetų: dr. Linas Venclauskas (Vytauto Didžiojo universitetas; Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“), dr. Alfredas Rukšėnas (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras), dr. Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas), doc. dr. Aušra Pažėraitė (Vilniaus universitetas), dr. Hektoras Vitkus (Klaipėdos universitetas). Apskritojo stalo diskusijoje Žemaitijos žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo ant Telšių ješivos sienos projektą pristatė doc. Mindaugas Šimkevičius (Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas).

Siekiant geriau pažinti žydų gyvenimą, Konferencijos dalyviai ir svečiai buvo pakvieti į žydų kulinarinio paveldo edukaciją „Didžiosios žydų rudens tradicijos ir maistas“ su edukatorėmis Riva Portnaja ir Dovile Rūkaite, „Beigelių krautuvėlės“ šeimininkėmis.

Pranešimus skaičiusiems lektoriams, muzikinę programą atlikusioms Telšių menų mokyklos atstovėms ir žydų kulinarinio paveldo edukatorėms įteiktos Žemaičių muziejaus „Alka“ ir rėmėjų dovanos: IV knygos „Žemaičių kankiniai: Rainių miškelio tragedija 1941 m. birželio 24–25 d.“ leidimas su papildymais, paskutinioji išleista fotometraštininko Mečislovo Šilinsko knyga „Prisiminimai. Fotografijos“ (artimųjų dovana muziejui), projektui parengti knygų skirtukai, rašikliai, pieštukai.


Po konferencijos bus išleidžiama ir visuomenei pristatoma mokslinės konferencijos pagrindu parengtų straipsnių knyga.

 
Žemaičių muziejaus „Alka“
Kultūrinės komunikacijos specialistė
Donata Kazlauskienė

Nuotraukos Loretos Norvaišienės
Projektą iš dalies finansuoja:




Projekto partneriai:







Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti Sekretoriatas




VšĮ Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“

UAB „Tela“

Rėmėjai:



Fotografo Mečislovo Šilinsko šeima

Informaciniai rėmėjai: