Naujienos

2023–2025 m. Žemaičių muziejuje „Alka“ vykusi archeologinių rinkinių inventorizacija tapo ne tik kruopščiu muziejinės apskaitos darbu, bet ir proga iš naujo pažvelgti į muziejaus saugomas vertybes. Viena tokių – lankinė-laiptelinė segė, kuri rasta Kuršėnų apylinkėse kasant žvyrą Ventos ir Ringuvos upių santakoje (buvusioje Ringuvėnų sovietinio ūkio teritorijoje). Radinį Žemaičių muziejui „Alka“ 1961 m. perdavė telšiškis Virginijus Jankus.

Segė pagaminta derinant dvi metalo apdirbimo technologijas – liejimą ir kalimą. Išlydytas metalas buvo supiltas į ruošinį, kuriame susiformavo pagrindinė segės forma ir dekoratyviniai elementai. Išliejus dirbinį, jis buvo papildomai apdorotas kalant – taip išlygintas paviršius, pakoreguota forma, sustiprintos atskiros konstrukcinės dalys ir suteiktas galutinis pavidalas. Segė yra vientisos konstrukcijos – jos kojelė suformuota su dviem laipteliais, o lankelis ir įvija nėra funkcinės, bet tik imituojamos kaip dekoratyviniai elementai. Vidinėje segės pusėje buvo pritvirtinta geležinė adata, tačiau ji neišliko. Dirbinys išsiskiria ne tik savo forma, bet ir puikiai išlikusiomis dekoratyvinėmis detalėmis. Įdomu tai, kad ant laiptelių iš dalies išliko prilituotos sidabro (?) plokštelės, ornamentuotos iškiliais spurgeliais. Tokie puošybos elementai archeologiniuose radiniuose aptinkami retai, nes, laikui bėgant, dažniausiai nutrupa arba visiškai sunyksta. Bendras segės ilgis siekia 73 mm, kojelės plotis – 59 mm, o lankelio plotis – 53 mm. Žemaičių muziejaus „Alka“ fonduose saugomos lankinės laiptelinės segės būklė patenkinama: geležinė adata sunykusi, dalis sidabro plokštelių nutrupėję, segė pasidengusi žalsva/ruda patina (oksidų sluoksniu).

Lankinės laiptelinės segės nešiotos nuo VI iki XI–XII a. ir buvo madingos dideliame baltų gyventame plote nuo Galindos ir Pagudės pietuose iki Žiemgalos šiaurėje. Labiausiai buvo mėgstamos vakarų baltų-Sambijoje, Skalvoje, Lamatoje ir Kurše. Prabangi segė buvo ne tik papuošalas bet ir funkcinė aprangos dalis (susegamas drabužis), liudijanti apie nešiotojo socialinį statusą.

Žemaičių muziejuje „Alka“ saugoma segė datuojama IX–XI a. ir yra kuršių genties palikimas. Šios segės nėra dažnas radinys archeologiniuose tyrinėjimuose. Iš Lietuvos archeologų darbų galima paminėti „Lietuvos TSR archeologijos atlaso“ pirmą tomą, kuriame greta kitų papuošalų suklasifikuotos Lietuvoje aptiktos tokios segės, pateikti atskirų tipų paplitimo žemėlapiai, radimo vietų sąrašas. 1978 m. Lietuvoje žinota 50 jų radimviečių ir per 200 dirbinių (LAA, 1978 m., T. I, p. 45-47).

Parengė rinkinio saugotojas-kuratorius Antanas Kavaliauskas

 

EN

The inventory of the archaeological collections carried out at the Samogitian Museum "Alka" between 2023 and 2025 was not only a meticulous museum documentation project but also an opportunity to take a fresh look at the cultural treasures preserved in the museum's collections. One such object is a crossbow ladder fibula discovered in the vicinity of Kuršėnai during gravel extraction at the confluence of the Venta and Ringuva rivers (within the territory of the former Ringuvėnai Soviet state farm). The artefact was donated to the Samogitian Museum "Alka" in 1961 by Virginijus Jankus of Telšiai.

The fibula was produced using a combination of two metalworking techniques—casting and forging. Molten metal was poured into a mould, where the basic form of the fibula and its decorative elements were created. After casting, the object was further worked by hammering to smooth the surface, refine its shape, strengthen individual structural components, and give it its final appearance. The fibula is of one-piece construction: its foot is formed with two ladder-like steps, while the bow and spring are not functional but merely imitate these elements as decorative features. An iron pin was originally attached to the reverse side of the fibula; however, it has not survived.

The artefact stands out not only for its distinctive form but also for its remarkably well-preserved decorative details. Particularly noteworthy are the partially preserved silver (?) plates soldered onto the ladder steps and ornamented with raised granules. Decorative elements of this kind are rarely encountered among archaeological finds, as they usually flake off or deteriorate completely over time. The fibula measures 73 mm in overall length, with a foot width of 59 mm and a bow width of 53 mm. The condition of the crossbow ladder fibula preserved in the collections of the Samogitian Museum "Alka" is satisfactory: the iron pin has corroded away, some of the silver plates have detached, and the surface is covered with a greenish-brown patina (an oxide layer).

Crossbow ladder fibulae were worn from the sixth to the eleventh–twelfth centuries and were fashionable across a vast area inhabited by the Baltic tribes, extending from Galindia and Pomesania in the south to Semigallia in the north. They were particularly popular among the Western Balts, especially in Sambia, Skalvia, Lamata, and Curonia. These luxurious fibulae served not only as ornaments but also as functional dress fasteners, indicating the social status of their wearer.

The fibula preserved at the Samogitian Museum "Alka" is dated to the ninth–eleventh centuries and is attributed to the Curonian tribe. Such fibulae are relatively rare finds in archaeological excavations. One of the principal publications on these artefacts is the first volume of the Archaeological Atlas of the Lithuanian SSR (Lietuvos TSR archeologijos atlasas), in which crossbow ladder fibulae discovered in Lithuania are classified alongside other types of jewellery. The volume also includes distribution maps of individual types and a catalogue of findspots. By 1978, archaeologists had recorded 50 findspots and more than 200 examples of these fibulae in Lithuania (LAA, 1978, Vol. I, pp. 45–47).