Pristatomi eksponatai

Metai:
Fotografija. Lietuvos kariuomenės drausmės kuopos kariškiai prie Laisvės paminklo Valančiaus darželyje Varniuose Fotografija. Lietuvos kariuomenės drausmės kuopos kariškiai prie Laisvės paminklo Valančiaus darželyje Varniuose
Fotografija. Lietuvos kariuomenės drausmės kuopos kariškiai prie Laisvės paminklo Valančiaus darželyje Varniuose

Fotografas nežinomas. 1936 01 06 d.  Fotopopierius,13,8x8,6 cm. ŽVM GEK 2996.

Fotografijoje Laisvės paminklas, stovėjęs Varniuose, pastatytas 1928 m. vadinamam Valančiaus darželyje netoli paminklo vyskupui M. Valančiui, minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį. Statybą inicijavo ilgametis Varnių klebonas, istorikas publicistas, Šaulių organizacijos Varnių būrio valdybos pirmininkas kunigas Antanas Juozapavičius. Valančiaus darželyje prie paminklų per atlaidus, sekmadieniais, kitomis pasaulietiškomis ir katalikiškomis progomis po pamaldų rinkdavosi vietos gyventojai, vykdavo įvairūs Šaulių renginiai.
Fotografijos reverse juodu rašalu surašytos nusifotografavusių karių pavardės. Varnių seniūnijoje yra net du tokie paminklai: Pavandenėje (atstatytas) ir Didžiojo Palūksčio kaime.
Šią ir keletą kitų fotografijų bei dokumentų, tarpininkaujant p. Albinui Maslauskui, 2013 m. dovanojo p. Kotryna Derkintienė, gyv. Rešketėnų k., Tverų sen.
Daugiau apie šį paminklą skaitykite straipsnyje „Varniškiai pasiryžę susigrąžinti dar vieną paminklą“.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Aktas Žemaičių muziejaus „Alka“ atidarymo
Aktas Žemaičių muziejaus „Alka“ atidarymo

1932 02 16 d. Popierius, rankraštis, akvarelė. 1 l., lietuvių, lotynų k., 51x73 cm. ŽAM GEK 4543, R 1685

Šiuo aktu skelbiama, kad Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka“ 1932 m. vasario 16 d. nepaprastame visuotiniame susirinkime Telšiuose atidaro Žemaičių muziejų „Alka“. Po tekstu – „Alkos“ draugijos pirmininko P. Genio, Telšių apskrities viršininko E. Šalkauskio, „Kanklių“ draugijos pirmininko F. Milevičiaus, Telšių komendanto B. Pulkauninko, mokytojo K. Sideravičiaus, laikraščio „Žemaičių prietelius“ redaktoriaus K. Berulio, apskritiies gydytojo J. Mikulskio bei kitų parašai.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Fotonegatyvo vaizdas. Vilnius po 1991 m. sausio 13 d. įvykių
Fotonegatyvo vaizdas. Vilnius po 1991 m. sausio 13 d. įvykių

Fotografas Stanislovas Vozbutas. Skaitmeninis vaizdas darytas iš fotonegatyvo. ŽVM VA 919

Atkurta Lietuvos Nepriklausomybė pažymėta tragiškais 1991 m. sausio įvykiais, kurie įrodė tautos ryžtą ir pasiaukojimą ginti Laisvę. Drąsa, tikėjimas ir noras išsaugoti Nepriklausomybę į Vilnių sutraukė ir atokesnių miestų ir miestelių žmones, kurie vyko į sostinę, kad nors kiek prisidėtų prie šios šventos kovos. Kasmet šie įvykiai prisimenami, laikas po truputį gydo žaizdas, bet neleidžia pamiršti tų dienų.
Pristatome ilgamečio Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokytojo Stanislovo Vozbuto fotografiją, kurioje Seimo rūmų prieigos iškart po tragiškų įvykių.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Litografija. Žemaičių seniūno Stanislovo Radvilos Pamaldžiojo (1549–1599) antkapis Vilniaus Bernardinų bažnyčioje
Litografija. Žemaičių seniūno Stanislovo Radvilos Pamaldžiojo (1549–1599) antkapis Vilniaus Bernardinų bažnyčioje

Autorius Šarlis Klodas Bašeljė (kūrė 1834–1852). 1850 m. Pagal Vasilijų Sadovnikovą  (1800–1879). Iš Jono Kazimiero Vilčinskio (1806–1885) „Vilniaus albumo“. Spausdinta Lemersjė litografijos spaustuvėje Paryžiuje. Popierius, spalvota litografija. Lakštas 56,9x39,7 cm, vaizdas 39,4x22,2 cm. Nežinomas Žemaitijos dvaras. Į muziejų pateko 1940 m. Restauruota 1996 m. P. Gudyno restauravimo centre (Vilniuje). Restauratorė A. Želvienė. ŽAM GEK 31864, D 2175

Litografijoje vaizduojamas Bernardinų bažnyčios interjeras su 1690 m. medine sakykla, papuošta medžio raižiniais, klausykla ir Žemaičių seniūno Stanislovo Radvilos Pamaldžiojo (1559–1599), Mikalojaus Kristupo Radvilos (1549–1616), vadinamo Našlaitėliu, brolio antkapis. Jis sukurtas 1618–1623 m. Dancige, manoma, garsaus skulptoriaus Vilhelmo van der Blokės (apie 1550–1628) dirbtuvėje. Šis antkapis – seniausia Lietuvos profesionalioji apvaliosios skulptūros memorialinė kompozicija. Litografijos autorius ne tiek daug dėmesio skyrė antkapiui pavaizduoti, kiek stengėsi perteikti didingą bažnyčios interjero atmosferą.

Parengė Daiva Lukšienė, Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

 atgal