Pristatomi eksponatai

Metai:
Fotoatvirukas. A. A. mūsų tautos didvyrių Stepo Dariaus ir Stasio Girėno testamentas
Fotoatvirukas. A. A. mūsų tautos didvyrių Stepo Dariaus ir Stasio Girėno testamentas

Kopija. XX a. 10 deš. Reverse yra spaudas/užrašas ranka „Telšių taikomosios / dailės technikumo / Lietuvos / kultūros fondo / rėmimo grupė“. Originalas išleistas XX a. 4 deš.,  fotografas J. Skrinskas, Kaunas. ŽAM P 7717A

2018 m. sukanka 85 metai transatlantiniam lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui. 1933 m. liepos 15 d. lėktuvu „Lituanica“ pakilę iš Niujorko, S. Darius ir S. Girėnas perskrido Atlantą ir liepos 17 dieną žuvo Pščelniko miške, tuometinės Vokietijos Soldino (dabar – Myslibužas, Lenkija) apylinkėse.
Pasaulinės aviacijos istorijoje šis skrydis minimas kaip vienas iš tiksliausių. Lakūnai iki katastrofos vietos per 37 val. 11 min. nuskrido 6411 km. Pasiektas antras rezultatas pasaulyje pagal skrydžio nuotolį ir ketvirtas pagal ore išbūtą laiką.
Prieš įspūdingą pagal turimas technines galimybes ir pasiektus rezultatus skrydį lakūnai paskelbė atsišaukimą, kuriame teigė, jog savo neįprastu žygiu siekia garsinti Lietuvos vardą pasaulyje, o jų vardai tapo modernios Lietuvos tapatybės dalimi.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Vinjetė. Telšių vyskupo Valančiaus gimnazijos VIII-oji laida
Vinjetė. Telšių vyskupo Valančiaus gimnazijos VIII-oji laida

Pasportuota. Fotografas Ch. Kaplanskis. 1929 m. Fotopopierius, kartonas. 35,8x41,6. ŽVM P 1957

Pristatome Telšių vyskupo M. Valančiaus gimnazijos VIII-os laidos mokytojų ir mokinių vinjetę. Tarp tos laidos abiturientų yra ir Edvardas Urniežius, gimęs 1908 m. Varnių valsčiuje Ožtakių kaime. Gimnazijos, kuri šiemet švenčia 100 metų įkūrimo jubiliejų, abiturientas E. Urniežius Kauno universitete studijavo lituanistiką ir lotynų kalbą, iki įstodamas į universitetą mokėjęs šešias kalbas, universitete išmoko dar tris. Varnių poliglotas laisvai kalbėjo šešiolika kalbų, kitoms naudojo žodyną. Baigė bibliotekininkų kursus ir buvo paskirtas į Centrinę biblioteką Kaune, dirbo užsienio kalbų skyriuje. Vėliau jam pavesta steigti bibliotekas. E. Urniežius įsteigė Trakų, Kaišiadorių, Stakliškių, Žaslių bibliotekas. Vokiečiams sudeginus Klaipėdos pedagoginio instituto biblioteką, E. Urniežius pasiųstas jos atkurti: suorganizavo visoje Lietuvoje spaudinių aukojimą atkuriamai Klaipėdos pedagoginio instituto bibliotekai ir jo atkurtoji biblioteka buvo turtingesnė, nei iki sunaikinimo.
Po karo dirbo Varnių rajono laikraščio redakcijoje korektoriumi. Panaikinus Varnių rajoną, laikraštį uždarė. E. Urniežius porai metų išvyko į Turkmėniją, dirbo geležinkelio darbininku, o iš tikrųjų mokė praktiką atliekančius studentus vokiečių kalbos. Grįžęs dirbo laiškininku ir dar ne vienas varniškis atmena tiesmuką, žeriantį į akis viską, ką galvoja laiškininką. Palaidotas senosiose Varnių kapinėse.
Vinjetė žalsvai pilkos spalvos pasportu. Fotografijos apačioje iš dešinės pirmas – Edvardas Urniežius.

Parengė Alma Būdvytienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Fotografija. Feliksas Milevičius savo knygyne 1930 m.
Fotografija. Feliksas Milevičius savo knygyne 1930 m.

Fotopopierius, 8,2x13,2. ŽAM GEK 42800 

Šiemet, gegužės 23 d., sukanka 135 metai, kai gimė Lietuvos mėgėjų teatro, Telšių visuomenės veikėjas Feliksas Milevičius (1883–1965). Anot vieno, garbaus amžininko :„F. Milevičius buvo viskuo, ko Telšiams labiausiai reikėjo“. 1900 m. įgijo knygrišio profesiją. Po 1905 m. dirbo šv. Kazimiero draugijos knygyno Telšių skyriaus vedėju, vėliau įsteigė privatų knygyną Didžiojoje (dabar – Respublikos) g., kurio vidaus fragmentą matote pristatomoje fotografijoje. 1907 m. Telšiuose su bendraminčiais surengė pirmąjį lietuviškų spektaklių vakarą. Nuo tada dalyvavo scenos mėgėjų rengiamuose vakaruose: režisavo, vaidino, griežė, dainavo. 1910 m. jo iniciatyva Telšiuose įkurtas „skrajojantis knygynėlis“, kuris vėliau išaugo iki „Kanklių“ draugijos bibliotekėlės, turėjusios per 2000 knygų. Su kitais 1916 m. Telšiuose įkūrė scenos ir dailės mėgėjų draugiją „Kanklės“, iki 1924 m. jai vadovavo. 1925 m. išrinktas Telšių miesto burmistru, šiose bei burmistro padėjėjo pareigose dirbo kelias kadencijoms. Tuo laikotarpiu suaktyvėjo ne tik kultūrinis, bet ir ekonominis gyvenimas: nutiestas geležinkelis Telšiai–Kretinga, pastatyta geležinkelio stotis, elektrinė, kurhauzas. 1942–1947 m. vaidino profesionaliame Žemaičių dramos teatre Telšiuose. Mire 1965 m. kovo 3 d., palaidotas senosiose Telšių kapinėse.
Iš Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomo F. Milevičiaus archyvo mums ypač svarbus jo 1915–1919 m. vestas dienoraštis, kurį sudaro trys sąsiuviniai, su užfiksuotomis to laikmečio Telšių krašto aktualijomis. Kitos vertybės (didele dalimi fotografijos) atskleidžia F. Milevičiaus asmenybę, nepriklausomos Lietuvos laikotarpio visuomeninę, kultūrinę, politinę, ekonominę raidą Telšiuose.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

Fotografija. Algirdas Kazragis su mama Ona (centre) ir močiute Ieva Būdiene prie namo Žaliojoje g., Telšiuose
Fotografija. Algirdas Kazragis su mama Ona (centre) ir močiute Ieva Būdiene prie namo Žaliojoje g., Telšiuose

Apie 1951 m. ŽAM GEK 36542

Šiemet, balandžio 28 d., sukanka 90 metų nuo poeto, dramaturgo, vertėjo Algirdo Kazragio gimimo. Gimė 1928 m. balandžio 28 d. Darbėnuose, Kretingos raj. Eilėraščius pradėjo rašyti būdamas 13 metų. Mokydamasis Telšių Žemaitės gimnazijoje redagavo gimnazijos sienlaikraštį „Laisvos valandos“, rinko tautosaką. Studijavo Vilniaus universitete. Kurį laiką mokytojavo Kretingalėje, vėliau įsidarbino Telšių laikraščio redakcijoje. Čia ir prabėgo trumpas, bet pilnas kūrybinių ieškojimų Algirdo gyvenimas. Jo kūrybinį palikimą sudaro išspausdinta brošiūra apie krikščionybės įvedimą Lietuvoje „Smurtu ir klasta“ (1966), kraštotyros apybraižos „Žemaičių kalneliais“ (1968), prozos vaizdelių rinkinys „Ką slepia gelmė: vaikystės vaizdeliai“ (1969); išversti iš rusų kalbos romanai: D. Dimovo „Pasmerktos sielos“ (1965), Š. Rankovičiaus „Girių karalius“ (1966), J. Lavrovo apysaka „Susitikimas su stebuklu“ (1967), R. Kimo „Vaiduoklių mokykla“ iš serijos „Drąsiųjų keliai“ (1970), periodinėje spaudoje publikuoti apsakymai, eilėraščiai, humoreskos, straipsniai, satyriniai vaizdeliai, pjesė „Žentelis“ (rinkinyje „Ilgi ilgi metai“, 1971). Ypač populiarus jo žemaitiškas kūrinys „Pjaun ba peilė, dor ba īlas“ arba eilėraštis apie Vaškė Ontė. Didžioji jo rankraštinio kūrybinio palikimo dalis saugoma Žemaičių muziejuje „Alka“. Mirė A. Kazragis 1969 m. balandžio 24 d. Telšiuose.
Apie šią kūrybišką asmenybę, gyvenusią sudėtingu laikotarpiu, daugiau skaitykite straipsnyje „Žmogus, norėjęs būti tiktai žmogumi“. Taip pat kviečiame aplankyti virtualią parodą „Poetą ir rašytoją Algirdą Kazragį (1928–1969) prisimenant“.

Parengė Loreta Norvaišienė, Irma Kontautienė
© Žemaičių muziejus „Alka“

Fotografija. Telšių miesto tarybos iškilmingas posėdis 1928 m. vasario 16 d.
Fotografija. Telšių miesto tarybos iškilmingas posėdis 1928 m. vasario 16 d.

Fotografas F. Kaplansky. Fotopopierius, kartonas. ŽAM GEK 42823

Žemaičių muziejus „Alka“, beje, vasario 16 d. minėsiantis ir savo 86-ąjį gimtadienį, pristato fotografiją, kurioje užfiksuotas Telšių miesto tarybos iškilmingas posėdis, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 10-mečio sukakčiai. Sėdi iš kairės: pirmas – Telšių burmistras Feliksas Milevičius, trečias – Aleksandras Tornau, penktas – Jonas Mikulskis, septintas – Paulius Gudzinskas, devintas (už stalo galo) – kunigas Tadas Budraitis.

Parengė Raimondas Petrikas
© Žemaičių muziejus „Alka“

 atgal